Kosmoso tyrinėjimų entuziastai gali ramiau atsipūsti. NASA inžinieriams pavyko padaryti nedideli stebuklą, garsusis „Hubble“ vėl tyliai sau dūzgia Žemės orbitoje pamažu siųsdamas naujausius tolimosios visatos kadrus.
Kosmoso tyrinėjimų entuziastai gali ramiau atsipūsti. NASA inžinieriams pavyko padaryti nedideli stebuklą, garsusis „Hubble“ vėl tyliai sau dūzgia Žemės orbitoje pamažu siųsdamas naujausius tolimosios visatos kadrus.
Kosminis teleskopas „Hubble“ iškeltas 1990 m. © wikimedia.org
Šių metų birželio 13 d. įvykęs neaiškus incidentas privertė palydovą persijungti į saugią būseną. Tokie dalykai kartas nuo karto nutinka, tačiau šįkart tyla buvo itin ilga. Ne vienam teko pagalvoti apie galimą 31 metus vykusios misijos pabaigą.
Kaip skelbia NASA, pradžioje jie galvojo, kad dėl kosminės radiacijos degradavo vienas iš krovininio kompiuterio atminties modulių. Įvykdę sudėtingą kompiuterinių pakeitimų seką bandė pasinaudoti palydove įmontuotais atsarginiais moduliais. Buvo tikimasi išvengti į pagrindinį kompiuterį sugeneruojamos klaidos. Tačiau po keleto nesėkmingų bandymų teliko pripažinti suklydus.
Teko traukti sunkiąją artileriją. Į pagalbą buvo pakviesti visi dirbę prie šio projekto. Praeito amžiaus devintame dešimtmetyje sukonstruotas prietaisas matė ištisą kartą besidarbavusių žmonių. Atvyko ne tik iš pensijos atkviesti darbuotojai, bet ir iš archyvų pakelta per keturis dešimtmečius sukaupta dokumentacija apie „Hubble“.
Suburta milžiniška komanda iš Žemės bandė surasti sugedusį įrenginį. Teko tikrinti kiekvieną palydove įmontuotą mazgą ar jis nėra klaidą generuojanti problemos priežastis. Nuspręsta patikrinti net mokslinių duomenų formatavimo ir srovės kontrolės modulius.
Norint atlikti juos ištestuoti teko daryti net 15 valandų trukusį valdymo komandų siuntimą iš centro į palydovą, kurio metu pagrindinis kompiuteris buvo išjungtas, o aparatą valdė įjungtas atsarginis kompiuteris. Dalis modulių buvo pirmą kartą įjungti jiems esant kosmose.
Šiam bandymui 50 žmonių komanda dvi savaites kūrė, rašė, atnaujino būsimos procedūros sekos komandas, jų veikimą tikrino simuliatoriuje. Kita komanda lygiagrečiai nagrinėjo senesnių misijų bandymus įjungti atsarginį kompiuterį. Jie rado užuominas į senesnius gedimus, kurie susijusi su srovės kontrolės prietaisu.
Tik gerai pasirengus būsimam bandymui liepos 15 d. nuspręsta rizikuoti išjungti svarbiausius kosminio teleskopo prietaisus. Atliekant veiksmą visada yra rizika, kad vėliau kas nors nebeįsijungs. Šio bandymo pataisyti metu probleminis srovės kontrolės modulis buvo apeitas pakeičiant jį komandų ir duomenų tvarkymo moduliu, kuris sukurtas kaip atsarginė dalis tam atvejui jei sugestų srovės kontrolės modulis.
Vos tik pakeitimai buvo įkrauti į kompiuterį ir jis užsikrovė apeidamas sugedusią dalį, palydovas atgijo. Baigiantis liepos 15 d. kosminių tyrimų prietaisai buvo išskleisti, o jau liepos 17 d. atsiuntė pirmuosius visatos vaizdus užfiksuotu po daugiau negu mėnesį trukusio gedimo.
NASA skelia, kad srovės kontrolės prietaisas buvo sugedęs 2008 metais. Tuomet atlikta panaši procedūra. Pasinaudoja dalimi atsarginio modulio funkcijų leidusių kompensuoti sugedusią dalį.
2009 metais „Hubble“ į buvo pasiųsta kosminio šatlo „Atlantis“ įgula, kuri atliko paskutinius fizinius teleskopo priežiūros darbus. Pakeistos sugedusios dalys ir tos kurių gedimai netolimoje ateityje galėjo nutikti. Tarp keičiamų pateko šiandienos herojus, komandų ir duomenų tvarkymo modulis, leidęs pratęsti stebėjimo misiją.
