Šylantis klimatas ir vasaromis Lietuvą užliejančios tropinio karščio bangos ima keisti elektros vartojimo įpročius. Nors neabejotinai daugiausiai energetinių išteklių pareikalauja žiemos sezonas, tačiau 2 proc. šalies gyventojų jau dabar yra tikri, kad būtent vasarą sunaudojama daugiausiai elektros, atskleidė atlikta apklausa.
Šylantis klimatas ir vasaromis Lietuvą užliejančios tropinio karščio bangos ima keisti elektros vartojimo įpročius. Nors neabejotinai daugiausiai energetinių išteklių pareikalauja žiemos sezonas, tačiau 2 proc. šalies gyventojų jau dabar yra tikri, kad būtent vasarą sunaudojama daugiausiai elektros, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apklausos duomenimis, 88 proc. respondentų didžiausia elektros poreikio kaltininke laiko žiemą, 9 proc. – rudenį, o 1 proc. – pavasarį. Apklausą inicijavusi elektros tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“ pastebi, kad būtent vasarą išskiriančių elektros vartotojų portretas yra pirmasis ženklas, kad į klimato krizės kaitą jau imama reaguoti namų ūkiu lygmeniu.
„Mūsų klimato juostoje žiemos yra intensyviausias energetinių išteklių paklausos sezonas. Galbūt šiek tiek buvo nuvertintas pavasaris, nes jo metu dar būna pakankamai šalta, o būstai šildomi toliau. Tačiau nors vasarą elektros vartojimo piką jaučia dar palyginti nedaug, 2 proc. šalies gyventojų, pastebime, kad elektros suvartojimas šiltuoju metų laiku vis labiau auga. Panašu, kad labiausiai elektros suvartojimo didėjimą jaučia tie gyventojai, kurie gali sau leisti vėsinti būstus: didmiesčių atstovai, taip pat gaunantys didžiausias pajamas“, – sako „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.
Oro kondicionierių, ventiliatorių ir kitos vėsinimo įrangos pardavimai visiškai priklauso nuo temperatūros už lango, sako buitinės technikos pardavėjai. Ne išimtis – ir šių metų karščiai.
„Vėsinimo įrangos pardavimai pradėjo drastiškai augti nuo birželio vidurio prieš pirmuosius karščius ir pirmosiomis kaitros dienomis 10 kartų viršijo įprastus ventiliatorių bei kondicionierių pardavimus. Karščiausią birželio savaitę vėsinimo įrangos pardavimai augo daugiau nei 30 kartų ir viršijo visų praėjusių metų vėsinimo prekių pardavimo rezultatus“, – teigia „Topo centro“ produkto vadybininkė Ieva Račkauskaitė.
Nors oro kondicionierių populiarumas kiekvienais metais sparčiai auga, ventiliatorių pardavimai vis dar keliolika kartų lenkia kondicionierių pardavimus. Daugėjant įrenginių, auga ir elektros vartojimas, pavyzdžiui, vien JAV kondicionieriams kasmet sunaudoja apie 5 proc. visos elektros energijos. Kiek vėsinimui skiriama elektros Lietuvoje, duomenų nėra, tačiau, pasak N. Petrauskienės, augimo tendencijos akivaizdžios.
„Hidrometeorologai patvirtino, kad šių metų birželis Lietuvoje buvo antras karščiausias nuo 1961 metų, o birželio 23 dieną Rokiškyje temperatūra pakilo net iki +34 laipsnių Celsijaus. Nors po ilgų ir niūrių šaltų mėnesių Lietuvoje vasara stengiamasi atsidžiaugti, panašu, kad už tikrai karštus orus imame mokėti savą kainą: belieka įkaitusiam klimatui pritaikyti savo būstą“, – pastebi N. Petrauskienė.
Apklausos duomenimis, didžiausią elektros suvartojimą vasarą didžiuosiuose miestuose išskyrė 3 proc. respondentų, kai mažesniuose miestuose taip manančiųjų buvo mažiau nei procentas, o kaimo vietovėse – 2 proc. Tuo tarpu žiemą didmiesčiuose daugiausiai elektros suvartoja 89 proc., mažesniuose miestuose – taip pat 89 proc., o regionuose – 84 proc. gyventojų.
Vertinant pagal finansinę situaciją, 3 proc. daugiau nei 700 eurų pajamas vienam savo nariui kas mėnesį skaičiuojantys namų ūkiai tvirtina, kad būtent vasarą elektros sunaudoja daugiausiai. Palyginimui, jei namų ūkio pajamos vienam asmeniui sudaro iki 300 eurų, vasarą mini jau tik 1 proc. respondentų.
„Periodiškai šalį užliejančios kaitros anksčiau ar vėliau turėjo atsiliepti vartotojų elgsenai. Akivaizdu, kad klimato krizės klausimas iš žiniasklaidos antraščių jau nužengė į namus, todėl prognozuočiau, kad vasaros metu elektros energijos poreikis ateityje turėtų augti. Žinoma, suprasdami savo atsakomybę ir indėlį bet kurio sezono metu turėtume rinktis tokią elektrą, kuri dar labiau nepablogintų situacijos: žaliąją, savo ar nutolusią saulės elektrinę. Net mažiausia pastanga tausoti žemę šiuo metu yra reikšminga, juolab kai tai sutampa ir su ekonominėmis aplinkybėmis – elektros kainai vis kylant, gyventojai ir verslas investuoja į tvarią ir gerokai pigesnę saulės energiją“, – pažymi N. Petrauskienė.
„Spinter tyrimai“ 1010 šalies gyventojų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų, apklausė šiemet gegužės 18-28 dienomis.
