Lietuva, vykdydama tarptautinius įsipareigojimas mažinti CO2 emisiją, atsigręžia į verslą, šiam siūlydama finansinę paramą įsirengti saulės elektrines. Ką tik prasidėjęs paraiškų priėmimas tęsis iki šių metų pabaigos, kol verslo paramai iš viso bus išdalinta 10 mln. eurų.
Lietuva, vykdydama tarptautinius įsipareigojimas mažinti CO2 emisiją, atsigręžia į verslą, šiam siūlydama finansinę paramą įsirengti saulės elektrines. Ką tik prasidėjęs paraiškų priėmimas tęsis iki šių metų pabaigos, kol verslo paramai iš viso bus išdalinta 10 mln. eurų. Dabar pasinaudoti valstybės parama dar lengviau, kadangi yra patvirtinti fiksuoti įkainiai, dėl ko procesas yra supaprastintas. Be to, šiemet daugiau įmonių gali pretenduoti į subsidiją, nes nebelieka apribojimų verslo veiklos sričiai ar pastatams.
Tautvydo Levinsko nuotr.
Išdalins 10 mln. eurų
Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ valdybos narė, verslo klientų departamento vadovė Žana Klusovskienė pažymi, kad bendrai pasaulyje investicijos į saulės jėgainių įrengimą nuolat didėja. Tai rodo ir instaliuotos saulės jėgainių galios rodikliai. „Enefit“ turimi duomenys rodo, jog kiekvienais metais saulės jėgainių pajėgumai pasaulyje išauga daugiau nei ketvirtadaliu. Skaičiuojama, kad šių metų pradžioje bendra saulės jėgainių galia pasaulyje siekė virš 800 GW. Prie tokio augimo neabejotinai prisideda ir valstybių taikomos skatinamosios priemonės.
Lietuvoje taip pat jau prasidėjo naujas paramos saulės jėgainėms įsirengti etapas. Jo metu juridiniai asmenys gali gauti 246 eur/kW finansavimą saulės elektrinei, tačiau bendra paramos suma negali viršyti 200 tūkst. eurų vienam projektui. Paraiškas paramai gauti įmonės gali teikti iki gruodžio 31 dienos. Jei 10 mln. eurų siekiantis paramos biudžetas baigsis dar iki to laiko, paraiškų priėmimas bus stabdomas anksčiau, todėl pasinaudoti subsidija svarstančioms įmonėms delsti nereikėtų.
„Valstybės parama skatinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą neabejotinai yra svarbi, o įmonėms tai gera proga žengti svarbų žingsnį tvaresnės veiklos link. Matome, kad saulės jėgainėmis šiandien domisi įvairiose srityse veikiančios ir įvairaus dydžio įmonės, o tai yra išties geras ženklas ir galimybė Lietuvai greičiau pasiekti užsibrėžtų žaliosios energetikos plėtros tikslų“, – sako Ž. Klusovskienė.
Žalioji energija verslui – vis svarbesnė
Energetikos ekspertė pabrėžia, kad galimybė verslui apsirūpinti švaria iš saulės gaunama energija iš tiesų tampa vis patrauklesnė. „Įmonės vis labiau rūpinasi savo poveikio aplinkai mažinimu. Tai daryti jas skatina tiek socialinės atsakomybės siekiai, tiek šiuo požiūriu vis reiklesni vartotojai, investuotojai ir verslo partneriai. Kitaip tariant, pastangos veikti tvariai, skaičiuoti ir mažinti savo poveikį aplinkai šiandien nėra tik gražus gestas. Siekiant verslo sėkmės, tai tampa būtinybe“, – sako Ž. Klusovskienė.
Anot jos, dėl to vis daugiau įmonių atsigręžia į atsinaujinančių išteklių energetiką ir siekia apsirūpinti žaliąja energija. Šiuo tikslu dalis įmonių sudaro ilgalaikius elektros pirkimo sandorius (PPA) bei renkasi pirkti sertifikuotą iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją, kitos investuoja į nuosavus atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumus, pavyzdžiui, saulės jėgaines.
Tokius įmonių siekius patvirtina ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys. Jie rodo, kad leidimas gaminti energiją iš atsinaujinančio saulės šaltinio Lietuvoje šiuo metu yra suteiktas 1162 juridiniams asmenims, kurie Lietuvoje yra įrengę 1734 saulės jėgaines. Bendra jų galia siekia apie 120 MW. Net 87 proc. šių įmonių turi gamintojo statusą, kuris reiškia, kad ūkio subjektai įsirengė didesnę saulės elektrinę siekdami ne tik patenkinti savo energijos poreikius, bet ir parduoti perteklinę energiją rinkos sąlygomis bendradarbiaujant su nepriklausomais elektros tiekėjais.
Svarbu ir tai, kad norint įsirengti mažesnės nei 30 kW galios saulės jėgainę arba jei neplanuojama pagamintos energijos perduoti į skirstymo tinklus, papildomo leidimo jėgainės įsirengimui, pasak Ž. Klusovskienės, gauti nereikia.
Dėl to bendras saulės jėgaines įsirengusių verslo įmonių skaičius Lietuvoje yra gerokai didesnis. Iš viso, įskaitanti ir namų ūkius, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 8699 elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys vartotojai – 2,5 karto daugiau nei praėjusių metų pradžioje ir beveik 7,5 karto daugiau nei 2019-ųjų pradžioje.
Plėtrą stabdo klaidingi įsitikinimai
Tiesa, nepaisant to, kad nors žaliosios energijos poreikis Lietuvoje auga, o atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros potencialas yra didelis, pilnai jį išnaudoti dar trukdo tam tikri klaidingi įsitikinimai, dėl kurių įmonės neretai nesiryžta įsirengti saulės jėgainių.
„Pavyzdžiui, klaidingai manoma, kad saulės elektrinės reikalauja didelių momentinių išlaidų. Tai tik įrodo, jog dar ne visi žino apie galimybę Lietuvoje saulės elektrinę įsigyti dalimis, mokant lizingu arba tik už elektros energijos suvartojimus, tokiu būdu per tam tikrą laikotarpį įgyjant jos nuosavybę. Minėta praktika užsienyje jau seniai taikoma bei tapusi įprasta“, – teigia Ž. Klusovskienė.
Be to, dar vienas gajus mitas susijęs ir su tuo, jog Lietuvos gamtinės sąlygos su santykinai nedideliu saulėtų dienų skaičiumi neva yra nepalankios saulės energijos gamybai. Visgi, anot pašnekovės, net ir apniukusią dieną saulės jėgainė nebūna be darbo ir gali pagaminti iki ketvirtadalio saulėtą dieną sugeneruojamos energijos. O tai yra pakankamai daug, kad saulės jėgaines įsirengti apsimokėtų.
Pašnekovės teigimu, kitas neretai girdimas argumentas – neva pati saulės jėgainių priežiūra reikalauja papildomų pastangų ir resursų. „Visgi saulės jėgainės technine priežiūra paprastai rūpinasi ją įrengusi įmonė. Pavyzdžiui, „Enefit“ savo įrengiamoms saulės jėgainėms suteikia 12 metų garantiją nuo gedimų ir 25 metų ne mažesnio nei 80 proc. efektyvumo garantiją“, – priduria bendrovės atstovė.
