Ankstų ketvirtadienio rytą Lietuvos laiku iš Prancūzijos Gvianos mieste Kourou esančio kosmodromo pakilo Europos kosmoso bendrovės „Arianespace“ raketa „Vega“, kurioje – dar vienas Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ pagamintas palydovas. Tai jau antrasis iš dviejų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovei „Aurora Insight“ sukurtų palydovų.
Ankstų ketvirtadienio rytą Lietuvos laiku iš Prancūzijos Gvianos mieste Kourou esančio kosmodromo pakilo Europos kosmoso bendrovės „Arianespace“ raketa „Vega“, kurioje – dar vienas Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ pagamintas palydovas. Tai jau antrasis iš dviejų JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovei „Aurora Insight“ sukurtų palydovų – prie nuo sausio orbitoje besisukančio palydovo „Charlie“ prisidėjo ir komunikaciją užmezgė jo dvynys „Bravo“, rašoma „NanoAvionics“ pranešime.
„NanoAvionics“ kuriami palydovai / Pranešimo siuntėjų nuotr.
Padeda pasaulyje sujungti daugiau žmonių
„Nors tai jau 8 mūsų palydovas kosmose, džiaugsmingas jaudulys aplanko su kiekviena sėkminga misija – taip pat ir su bendrovei „Aurora Insight“ sukurtais palydovais dvyniais. Pirmasis mūsų šiai bendrovei pagamintas palydovas jau tris mėnesius sukasi orbitoje. Su antrojo palydovo paleidimu ir sėkmingai užmegzta komunikacija taip pat galime pasidžiaugti, kad „NanoAvionics“ ir toliau tęs aktyviai pradėtus metus – mūsų jau laukia kitos misijos, apimančios įvairias paslaugas – nuo palydovo sukūrimo, kliento krovinio integravimo, iki palydovo paleidimo bei jo valdymo orbitoje. Įsitvirtindami tarp pasaulio industrijos lyderių, tikimės, kad ir mūsų verslu besidomintiems lietuviams bei potencialiems kolegoms tapsime vartais į kosmoso industriją“, – teigia „NanoAvionics“ generalinis direktorius Vytenis J. Buzas.
Abu palydovai tapo „Aurora Insight“ kuriamos duomenų rinkimo ir perdavimo į žemę sistemos dalimi. JAV bendrovė „Charlie“ ir „Bravo“ palydovus naudoja radijo dažnių spektro stebėsenai, kurios duomenys padeda mobiliojo ryšio ar mobiliųjų duomenų operatoriams, transliuotojams ir kitiems radijo dažnių naudotojams efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą ar ją plėsti. Naudodama mašininio mokymosi algoritmus, „Aurora Insight“ technologija leidžia fiksuoti radijo dažnių juostų naudojimo intensyvumą, taršą, interferenciją, o sukauptą informaciją pateikti žemėlapio formatu, realiu laiku.
Palydovai dvyniai prisideda prie JAV bendrovės pastangų gerinti žmonių tarpusavio komunikacijos galimybes, naudojantis kokybiškomis belaidžio ryšio paslaugomis, tad su komunikacija susiję ir palydovų pavadinimai. „Charlie“ ir „Bravo“ vardai parinkti iš tarptautinės NATO fonetinės abėcėlės, sudarytos iš žodžių, kuriuos galima naudoti vietoje raidžių žodinėje komunikacijoje.
Palydovuose – tiksliausios rinkos technologijos
Abiejų palydovų pagrindas yra „NanoAvionics“ sukurta nano palydovų platforma M6P – pirmoji standartizuota platforma rinkoje. Platforma talpina vadinamuosius 6 vienetus krovinio (vienetu vadinamas kubas, kurio kraštinės ilgis sudaro 10 cm, o tūris – 1000 kubinių centimetrų). Kroviniu vadinamas įrenginys, kuris parenkamas pagal kliento misijos tikslą – pavyzdžiui, sensorius arba kamera. Integravus šį įrenginį platforma vadinama palydovu. Esant poreikiui, palydovas gali turėti variklį, kuriuo galima koreguoti ar keisti palydovo orbitą.
Be to, abu lietuvių sukurti palydovai turi tiksliausią mažųjų palydovų rinkoje navigacijos sistemą su įdiegta žvaigždžių sekimo posisteme. „Bravo“, kaip ir „Charlie“, pakilo į Saulės sinchroninę orbitą (SSO), esančią 600–800 km aukštyje – čia išsidėstę daugiausiai mažųjų palydovų.
„NanoAvionics“ kuriami palydovai / Pranešimo siuntėjų nuotr.
Pradėjo partnerystę su NASA
Lietuvos kosmoso technologijų bendrovė praėjusiais metais augo – atidarė tris naujus biurus, tarp jų ir naują biurą Kaune bei persikėlė į naujas patalpas Jungtinėje Karalystėje esančiame padalinyje. Įmonė taip pat plečia ir komandą – šiuo metu ieško per 20 naujų kolegų. Be to, pernai „NanoAvionics“ taip pat pasirašė didelės vertės sutartį su Jungtinės Karalystės bendrove „Sen“ ir jai sukurti palydovus, skirtus planetos aplinkos, gamtos katastrofų ar klimato kaitos padarinių stebėsenai.
Neseniai įmonė pradėjo ir bendradarbiavimą su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „NanoAvionics“ jai jau kuria 12 krovos vienetų platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3). Tokias bures ateityje planuojama naudoti mažuosiuose palydovuose vietoje įprastų reaktyvinės traukos variklių.
