Kartais atrodo, jog apie elektromobilius žinome jau viską. Straipsniai, laidos, žmonių pasakojimai nutapo gana aiškų elektromobilių paveikslą ir, rodos, jog galėtumėme vadintis elektromobilių ekspertais. Tačiau ar tikrai žinome viską?
Kartais atrodo, jog apie elektromobilius žinome jau viską. Straipsniai, laidos, žmonių pasakojimai nutapo gana aiškų elektromobilių paveikslą ir, rodos, jog galėtumėme vadintis elektromobilių ekspertais. Tačiau ar tikrai žinome viską? Minėdami Žemės Dieną dalinamės 5 įdomiais faktais apie elektra varomus automobilius, kurie jus tikrai nustebins, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Elektromobiliai nėra naujas išradimas
Nors elektra varomi automobiliai didesnio populiarumo susilaukė visai neseniai, tai nėra nauja koncepcija. Sunku patikėti, tačiau pirmasis serijinis elektromobilis buvo pagamintas dar 1884 m., anglų išradėjo Thomas Parker.
Parker sukūrė net keletą elektromobilių modelių, iš kurių vienu dažnai keliaudavo ir pats, nepaisant Lengvo Lokomotyvo Įstatymo. Šis nurodė, jog transporto priemonėje turėjo būti trys vyrai - du važiuoti ir vienas eiti priešais transporto priemonę su raudona vėliava. Elektromobiliu teisėtai leista važiuoti 6,4 km/val. greičiu užmiesčio keliais ir 3,2 km/val. greičiu mieste.
Nors Thomas Parker kurti elektromobiliai buvo gana populiarūs Anglijoje bei Amerikoje, patobulintos benzino ir dyzelino variklių technologijos visuomenės susidomėjimą elektromobiliais prislopino iki pat XXI amžiaus.
Vienas pirmųjų elektromobilių kainavo 61,2 tūkst. eurų šiandienos kainomis
1899 m. išleistas Baker Electric automobilis kainavo 2 300 dolerių – šių laikų kainomis tai būtų apie 61,2 tūkst. eurų. Nors gali pasirodyti, jog per daugiau nei šimtą metų elektromobiliai beveik neatpigo, vertėtų nepamiršti, kad 1899-aisias automobilis buvo nekomfortiška karieta, viena įkrova galėjusi nuvažiuoti ne daugiau 80 km.
„Nesunku įsivaizduoti, kiek kantrybės pareikalaudavo XIX amžiaus kelionės elektromobiliu, tiksliau elektra varoma karieta, su kuria nuvažiuoti buvo galima ne daugiau 80 km. Galbūt tai ir buvo viena priežasčių, kodėl elektromobiliai savo šlovės valandos sulaukė tik XXI amžiuje. Šiuolaikiniai elektromobiliai už beveik dvigubai mažesnę kainą siūlo išskirtinį komfortą, kurio net negalima lyginti su medinėmis karietos sėdynėmis. O ką jau kalbėti apie nuvažiuojamus atstumus. Dabar elektromobiliai gali nuvažiuoti net keturis kartus ilgesnę distanciją vienu įkrovimu. Galime džiaugtis, kaip smarkiai elektromobiliai patobulėjo“, – teigia Giedrius Lelevičius, ekologiškų transporto sprendimų įmonės „Busnex“ verslo plėtros vadovas.
Elektra varomos transporto priemonės – net mėnulyje
1971 m. vasarą vykusi „Apollo 15“ misija buvo ketvirtoji ekspedicija, išlaipinusi žmones mėnulyje. Tačiau tai buvo pirmasis kartas, kai Amerikos astronautai atsigabeno ir novatorišką objektą – „Lunar Roving Vehicle“ (LRV), dar vadinamas „Lunar Rover“. Ši keturratė baterijomis varoma transporto priemonė leido astronautams nukeliauti didesnius atstumus mėnulio paviršiumi bei galėjo transportuoti papildomus įrankius, leidusius surinkti daugiau ir gerokai įvairesnių mėginių. Prieš tai vykusių misijų metu, astronautai turėjo įrankius ir mėginius neštis rankose arba naudoti dviratį vežimėlį. „Lunar Roving Vehicle“ elektrinė transporto priemonė mėnulyje buvo naudota trijų misijų metu.
„Šios ekspedicijos įrodo, jog elektra varomos transporto priemonės yra protingas bei efektyvus būdas judėti net mėnulyje! Tikiu, jog technologijoms tobulėjant vis dažniau išgirsime apie elektra varomų transporto priemonių panaudojimą netikėčiausiose vietose“, – priduria Giedrius Lelevičius.
„Lunar Rover svėrė 210 kg ir galėjo vežti 490 kg, įskaitant du astronautus, įrangą ir mėnulio mėginius. Pirmasis „Lunar Rover“ modelis galėjo išvystyti 13 km/val. greitį, o paskutiniosios misijos „Apollo 17“ metu jau pasiekdavo ir 18 km/val. greitį.
Iš Vilniaus į Klaipėdą vienu įkrovimu – realybė
Nors dar neseniai vyravo gajus stereotipas, jog vairuojant elektromobilį privaloma nuolat stoti jo pasikrauti ir, norint kur nors tolėliau nuvažiuoti, reikia apsišarvuoti kantrybe, laukiant kol įsikraus elektromobilis. Tačiau iš tiesų šiuolaikiniams elektromobiliams kelių šimtų kilometrų kelionės jau nesukelia didelių problemų dėl nuolat tobulinamų talpių baterijų. „Kelionės Vilnius-Klaipėda metu elektromobilių vairuotojams jau nebereikia stoti Kryžkalnyje įkrauti baterijos“, – šmaikštavo „Busnex“ atstovas. – Lietuvoje, kurioje atstumai yra ganėtinai nedideli, vienu įkrovimu su elektromobiliu galima be vargo nuvažiuoti daugiau nei 300 km, todėl spontaniška kelionė į pajūrį nesukels jokių rūpesčių.“
Elektromobilių įkrovimo vietų – daugiau nei degalinių
Didėjant elektromobilių populiarumui, jiems skirta infrastruktūra taip pat yra nuolat tobulinama. Nuo 2019 metų gegužės mėnesio, viešųjų įkrovimo taškų skaičius Jungtinėje Karalystėje pralenkė šalyje esančių degalinių skaičių. „Zap-Map“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje dabar yra 8471 įkrovimo aikštelė ir 8400 degalinių, kurių skaičius kasmet vis mažėja.
„Džiugu matyti, jog elektromobilių infrastruktūra Europoje sparčiai tobulėja ir vairuotojai gali naudotis puikiai išvystytais įkrovimo stotelių tinklais. Tikimės, jog ilgainiui ir Lietuvoje įkrovimo taškų tinklas plėsis, mat šiuo metu šalies vairuotojams prieinamos yra kiek daugiau nei 300 įkrovimo stotelių. Tačiau ateitis – daug žadanti. Valdžia sako, kad 2030 metais Lietuvoje jau bus net 60 tūkst. įkrovimo taškų“, – komentavo Giedrius Lelevičius
