Ar kada pagalvojote apie tai, kokias pažangias ir neregėtas technologijas galimai naudoja garsiausia pasaulyje kosmosą tyrinėjanti kompanija NASA? Tuomet nustebsite sužinoję, kad Jūsų turimas išmanusis telefonas ko gero turi net galingesnį procesorių, nei Marsą pasiekęs autonominis dronas „Ingenuity“.
Ar kada pagalvojote apie tai, kokias pažangias ir neregėtas technologijas galimai naudoja garsiausia pasaulyje kosmosą tyrinėjanti kompanija NASA? Tuomet nustebsite sužinoję, kad Jūsų turimas išmanusis telefonas ko gero turi net galingesnį procesorių, nei Marsą pasiekęs autonominis dronas, pavadinimu „Ingenuity“ (liet. išradingumas). Raudonąją planetą jis pasiekė kartu su marsaeigiu „Perseverance“ (liet. atkaklumas), kuriame įmontuoto procesoriaus galia teoriškai net mažesnė – ji prilygsta pirmiesiems „iMac“ kompiuteriams. „Ingenuity“ yra pirmasis žmonijos bandymas Marso atmosferoje kažką skraidinti.
„Ingenuity“
Pirmojo Marsą pasiekusio skraidančio aparato „smegenys“ yra į 2014 metų galingiausius „Android“ telefonus montutotas „Qualcomm Snapdragon 801“ lustas, integruotas naudojant „Snapdragon Flight“ platformą. Palyginimui, į šiųmečius „Android“ flagmanus diagiamas „Snapdragon 888“ už „Snapdragon 801“ galingesnis maždaug 8-10 kartų. Tiesa, paties Ingenuity veikimas nėra susijęs su „Perseverance“ misija – tai veikiau koncepcijos įrodymas, siekiant patvirtinti, jog Marso atmosferoje įmanoma skristi. Dronas per ateinantį mėnesį atliks penkis suplanuotus skrydžius.
„Snapdragon Flight“ platforma pasirodė 2015-aisiais, pasižymi 2,26 GHz procesoriumi ir gali filmuoti iki 4K raiškos vaizdo įrašus. Nepilnus du kilogramus sveriantis mini sraigtasparnis turi būti galingesnis už marsaeigį vien dėl autonominių savybių – jis turi pats realiu laiku prisitaikyti prie komplikuotų veikimo sąlygų. Tai reiškia, jog „Ingenuity“ pats turi sekti savo baterijos lygį, sekti menčių ir motorų būklę, skristi ir nusileisti visiškai be žmogaus pagalbos. Pasak „NASA“ jis pakils į maždaug penkių metrų aukštį ir išsilaikys iki devyniasdešimties sekundžių.
Skraiduolis turi pusės megapikselio žemyn nukreiptą kamerą navigacijai ir trylikos megapikselių priekyje įtaisytą kamerą aplinkos stebėjimui. Informaciją marsaeigiui jis perduos 900 MHz dažniu, kuriuo duomenys gali keliauti iki 250 kilobaitų per sekundę greičiu maždaug 800 metrų atstumu.
Kaip jau minėjome, „Snapdragon 801“ buvo populiarus tarp 2014-ųjų metų flagmanų. Štai keturi telefonai, galingumu prilygstantys Marsą tyrinėjančiam autonominiam dronui:
„OnePlus One“
Būtent 2014-aisiais „OnePlus“ debiutavo su savo pirmuoju įrenginiu – telefonu, turėjusiu flagmano specifikaciją už gerokai mažesnę kainą. Galima sakyti, jog būtent nuo „OnePlus One“ ir prasidėjo kiniškų išmaniųjų telefonų viešpatavimas rinkoje – jis įrodė, kad puikus išmanusis neprivalo turėti žinomos kompanijos vardo.
„Samsung Galaxy S5“
Tuo metu tai buvo paskutinis „Galaxy“ serijos telefonas su plokščiu ekranu – jau 2015-aisiais „Samsung“ ėmė reklamuoti „Galaxy S6“ su ekranu, turinčiu užlenktus kraštus. Debiuto metu „Samsung Galaxy S5“ sulaukė daugybės šiltų žodžių, o „PC Mag“ pavadino jį „greičiausiu ir funkcionaliausiu išmaniuoju telefonu rinkoje“, pridurdami, jog jis turi geriausią ekraną, puikų Wi-Fi ryšį ir geriausią kamerą „Android“ įrenginyje.
„LG G3“
Iš tuometinės pasiūlos „LG G3“ tikrai išsiskyrė – jis turėjo vieną geriausių ekranų rinkoje ir milžiniškos talpos bateriją, sutalpintus į itin ploną premium lygio korpusą. Taip pat to laikotarpio „LG“ telefonai išsiskyrė ir tuo, kad visi mygtukai, įskaitant ir įjungimo/pažadinimo, buvo įtaisyti ne įrenginio šonuose ar viršuje, o ant nugarėlės.
„HTC One M8“
Tai buvo vienas geriausių įrenginių „HTC“ istorijoje, tačiau atsiribojimas nuo įprasto marketingo galiausiai lėmė šios kompanijos, kaip išmaniųjų telefonų rinkos lyderės, žlugimą. Ilgą laiką „HTC“ pasikliovė savo šūkiu „Quietly Brilliant“ – „One M8“ tikrai ne išimtis. Juo buvo galima žaisti pačius reikliausius žaidimus, sparčiai ir lengvai naršyti ne tik mobiliosiose, bet ir kompiuteriams pritaikytose interneto svetainėse, o ir surinkimo kokybė bei puiki išvaizda kalbėjo patys už save.
Koks procesorius integruotas į „Perseverance“?
Pasak pačios NASA paskelbtų duomenų, „Perseverance“ nelabai daug kuo skiriasi nuo 2011-aisiais Marsą pasiekusio „Curiosity“ automobiliuko. Jo viduje yra padidinto atsparumo radiacijai „Bae Rad750“ kompiuteris su 256 megabaitais operatyvinės atminties, 2 gigabaitais saugyklos vietos ir 200 MHz „PowerPC 750“ procesoriumi – visa tai susumavus, naujasis, daugiau nei 2 milijardus JAV dolerių kainavęs, marsaeigis parametrais prilygsta 1998-ųjų „iMac“ kompiuteriui.
Žinoma, funkcionalumu jis gerokai pralenkia senąjį „iMac“, mat „Perseverance“ turi keletą tolimo veikimo radijo ryšio įrenginių ir keletą kamerų bei jutiklių, tarp kurių ir dvidešimties megapikselių kamera, skirta navigacijai.
