Prieš dešimtmetį saulės elektrinių sektorius Lietuvoje dar atrodė kaip kūdikis, darantis pirmus drovius žingsnelius. Dabar jis juda septynmyliais žingsniais. Kas naujo šioje srityje, įžengus į 2021-uosius? Kiek gyventojų Lietuvoje yra įsirengę saulės kolektorius?
Prieš dešimtmetį saulės elektrinių sektorius Lietuvoje dar atrodė kaip kūdikis, darantis pirmus drovius žingsnelius. Dabar jis juda septynmyliais žingsniais. Kas naujo šioje srityje, įžengus į 2021-uosius? Kiek gyventojų Lietuvoje yra įsirengę saulės kolektorius?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Saulės energetikos perspektyvos Lietuvoje
Šviesios ateities kontūrai ryškiai brėkšta jos horizonte. Norintiems tapti atsinaujinančią decentralizuotą energiją gaminančiais vartotojais prognozuojamos puikios perspektyvos. Jeigu 2010-2017 metais saulės elektrinių kaina atpigo 83 proc., tai 2021-2023 m. Energetikos ministerijos (EM) prognozėmis, ji sumažės dar 27 proc. dėl valstybinės paramos.
Tapti gaminančiu vartotoju gali beveik kiekvienas fizinis asmuo – ir daugiabučio gyventojas (nuo 2019 m. spalio 1 d.), ir nuosavo namo šeimininkas. Tai yra abipusė nauda ir vartotojams, ir valstybei: vartotojas gauna galimybę mokėti mažiau už elektros energiją ir dar galės parduoti jos perteklius, o valstybės biudžetas pasipildys 20 mln. eurų mokesčių, atsiras naujos darbo vietos, išaugs šalies energetinė nepriklausomybė, nes energijos importas sumažės.
EM parengtame Nacionalinės Energetikos Nepriklausomybės Strategijos projekte planuojama, kad gaminantys vartotojai 2021 metais sudarys 4-5 proc. visų elektros energijos vartotojų, 2030 m. – 30 proc., 2050 – 50 proc. Skamba patraukliai, bet šiuo klausimu vis tiek atsiliekame nuo Danijos, kuri 2050 m. savo teritorijoje žada 100 proc. gaminančių vartotojų ir visiškai atsisakys iškastinio kuro energijos.
Kiek gyventojų Lietuvoje yra įsirengę saulės kolektorius
Energetikos ministerijos viešai skelbiama statistika parodo džiuginantį gaminančių vartotojų prieaugį nuo 2015 m. iki 2020 m. rugpjūčio pabaigos (nauji duomenys nuo rugsėjo iki gruodžio dar ruošiami).
Iš lentelės galime matyti, kad per pastaruosius 6 metus saulės energijos vartotojų kiekis išaugo 110 kartų. Smarkus šuolis vyko nuo 2019 spalio, atsiradus galimybei miestų daugiabučių gyventojams įsirengti saulės kolektorius ant savo kolektyvinių stogų – prisidėjo apie 4000 naujų vartotojų.
Kiek megavatų nesuvartotos elektros energijos perteklių patiekė į tinklą šie vartotojai nuo 2015 m. iki 2020 m. rugpjūčio? (1 megavatas (MW) = 1000 kilovatų).
Iš lentelės galima matyti, jog 2020 m. energijos pertekliaus buvo patiekta mažiau, palyginant su 2019 m. Tai sukelia klausimą ir norą išsiaiškinti priežastį. Ar turėjo įtakos Covid-19 pandemija ir karantinas?
Šiuo klausimu maloniai pakonsultavo saulės elektrinių ekspertas, įmonės „GreenUp“ direktorius Karolis Bužinskas. „Taip, koronavirusas tikrai padarė įtakos šiems rodikliams, nes karantino metu labai daug žmonių praleido laiką namuose, reiškia, daugiau pasigamintos energijos suvartojo patys, savo reikmėms, namų ūkiui, o perteklinės nesuvartotos energijos liko mažiau, todėl į tinklą patiektas mažesnis kiekis, nei iki pandemijos“.
K. Bužinskio teigimu, koronavirusas ir jo padariniai nepaveikė saulės energetikos sektoriaus. „Tik 2020 m. pavasarį, kovą-balandį, kai buvo įvestas karantinas, patyrėme laikinų nepatogumų, nes buvo ribojamas žmonių srautas, buvo sunkiau bendrauti su klientais ir vykdyti įrengimą. Kai karantinas buvo atšauktas, vasarą viskas grįžo į senas įprastas vėžes, tempai nesulėtėjo. Taip pat nepadarė įtakos ir pandemijos sukelta bedarbystės banga. Norint gauti valstybės paramą saulės elektrinės įsirengimui, atsižvelgiama į kitus kriterijus, o ne į dirbančiojo statusą arba finansinę padėtį. Ten svarbiau yra turėti nuosavybės teisę į namą, būstą, sklypą, turėti tinkamas sąlygas elektrinės įsirengimui.“
K. Bužinskas pabrėžė, kad saulės energetikos plėtimasis nesumažina savo apsukų ir toliau sparčiai auga: „Juridinių asmenų, žinoma, daugiau, bet fizinių asmenų kiekis vis didėja. 2019 m. spalio 1 d. buvo paskelbta galimybė dalyvauti ir daugiabučių gyventojams, bet šios kategorijos vartotojų šiuo metu yra mažiau“, – savo pastebėjimais dalinosi „GreenUp“ vadovas K. Bužinskas.
Daugiabučių gyventojai mažiau aktyvus
Nuo 2019 spalio 1 d. galima įsirengti nedideles saulės elektrines ir ant daugiabučių stogų, bet pernelyg didelio entuziazmo iš žmonių, gyvenančių butuose, kol kas nesimato.
Energetikos ministerijos atlikta viešoji konsultacija dėl daugiabučių vartotojų vangumo leidžia daryti išvadas, kad dalį daugiabučių gyventojų atgraso šie rizikos veiksniai:
- pradinių investicijų baimė ir galimi finansiniai iššūkiai;
- mažas informacijos kiekis apie valstybinę paramą; techninės kompetencijos trūkumas (ne visi namo gyventojai yra techniškai išprusę);
- nepasitikėjimas iniciatyvomis, brukamomis „iš viršaus“;
- teigiamų rezultatų įrodymų stoka;
- stogo parametrų neatitikimas techniniams įrengimo reikalavimams.
O teigiamai apsispręsti gyventojus paskatintų valstybės garantijos kompensuoti patiriamą finansinę riziką ir galimybė parduoti sukurtos energijos perteklius.
Kokia valstybės parama galima pasinaudoti?
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietimus pasinaudoti valstybės paramą mažoms saulės elektrinėms įsirengti reguliariai skelbia pastaruosius kelis metus. Tokių kvietimų būna keliskart per metus. Paskutinė parama buvo visai neseniai – nuo 2020 m. gruodžio 9 d. ir baigėsi šių metų sausio 11 d. (buvo skirta 6,7 mln. eurų suma, galimybę turėjo tik ūkininkai, mažos bendrijos ir nedidelės įmonės).
Bet tai ne pabaiga - netrukus, nuo 2021 m. kovo bus skelbiami nauji kvietimai. Pavasarinei paramai skirta 9 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Ja galės pasinaudoti fiziniai asmenys, nuosavų namų, sklypų ir butų savininkai. Bus finansuojamas mažos galios saulės jėgainių (iki 10 kW) įsirengimas.
Interesantai galės gauti 243 eurų arba 322,91 eurų kompensaciją už 1 kW galios (suma priklauso nuo saulės elektrinės techninių parametrų, pvz., su inverteriu ar be jo, 10 kW ar 3 kW). Parama yra fiksuota ir skaičiuojama tokiu būdu: 10 kW galios elektrinė x 322,91 eurų = 3229,10 eurai. Atitinkamai, 5 kW x 322,91 = 1614,55.
Tarkime, fizinis asmuo nori įsirengti nedidelę 5 kW galios saulės jėgainę, kainojančią 4500 eurų (įskaičiuotas modulis, inverteris, montavimo konstrukcijos ir darbai). Tokiu atveju asmeniui bus suteikta 1614,55 eurų dydžio parama, kuri kompensuos išlaidas. Galutinė suma: 4500 - 1614,55 = 2885,45 eurai.
Praktiški patarimai apie didesnį saulės elektrinės efektyvumą
- Didžiausio efektyvumo galima pasiekti, kai stogo šlaitas, ant kurio sumontuoti saulės moduliai, nukreiptas į pietus, o jo nuolydis sudaro 30-45º kampą – tuomet naudingumas siekia 98-100 proc.
- Pietryčių ir pietvakarių pusė ir šlaito nuolydis 15-65º kampu irgi yra neblogas variantas, leidžiantis naudotis 88-90 proc. efektyvumu.
- Rytų ir vakarų pusė su 5-30º šlaito nuolydžiu duoda 77-82 proc. naudingumo.
Atsižvelgiant į Lietuvos klimato ypatumus ir sezoniškumą, 10 kW galios saulės elektrinė gali pagaminti skirtingą kiekį energijos.
