„SpaceX“ ketina paleisti dešimtis tūkstančių palydovų į Žemės orbitą – tai dalis Elono Musko plano apjuosti planetą sparčiuoju internetu. Pirmą kartą duomenys rodo, kad įmonė gali atlikti šį žygdarbį neužgoždama naktinio dangaus reginių.
„SpaceX“ ketina paleisti dešimtis tūkstančių palydovų į Žemės orbitą – tai dalis Elono Musko plano apjuosti planetą sparčiuoju internetu. Pirmą kartą duomenys rodo, kad įmonė gali atlikti šį žygdarbį neužgoždama naktinio dangaus reginių.
Kai pirmieji ryškūs „Starlink“ palydovų takai naktiniame danguje pasirodė 2019 m. gegužės mėn., mokslininkai baiminosi, kad tai užgoš žvaigždes ir neleis stebėti dangaus kūnų.
Tačiau pagal naują analizę „Starlink“ palydovai dabar gali būti beveik nematomi plika akimi. Straipsnyje teigiama, kad nauji saulės skydeliai, pridėti prie naujausių „SpaceX“ paleistų 415 palydovų, galėjo juos gerokai patamsinti.
Skydeliai išsiskleidžia po paleidimo ir neleidžia saulės šviesai atsispindėti nuo blizgiausių palydovų paviršių.
Šie „VisorSats“, kaip „SpaceX“ vadina palydovus, turinčius šią įmontuotą funkciją, yra vidutiniškai 31 proc. mažiau šviesesni nei prieš juos buvę 540 „Starlink“ palydovų, rašoma pranešime.
Tyrimas, pagrįstas 430 virš galvos skraidančių palydovų stebėjimais, praėjusį šeštadienį buvo paskelbtas „ArXiv“.
Tačiau dėl šio skydelio patobulinimo palydovai vis tiek lieka maždaug 2,5 karto ryškesni nei „SpaceX“ tikslas, ir jie vis dar yra per ryškūs, kad teleskopai nebūtų paveikti. Skydeliai tikriausiai nesukliūdys „Starlink“ visam laikui keisti antžeminę astronomiją.
„Tai laimėjimas, bet ne visiška pergalė“, – „Business Insider“ sakė Harvardo-Smitsono astrofizikos centro astronomas Jonathanas McDowellas.
Tačiau dangus per keletą metų vis tiek gali pasipildyti netikromis žvaigždėmis, todėl teleskopais beveik bus neįmanoma aiškiai pamatyti kosmosą. Tai gali sutrukdyti tirti dangaus kūnus ir apsaugoti Žemę nuo mirtinų asteroidų.
„SpaceX“ per pastaruosius dvejus metus į Žemės orbitą išleido daugiau nei 950 „Starlink“ palydovų. Ankstyvos interneto paslaugos pradėtos teikti Šiaurės Amerikos provincijose, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje.
Bendrovė turi Federalinės ryšių komisijos leidimą iki 2027 m. vidurio į orbitą paleisti 12 000 palydovų. Tačiau bendrovė siūlo ilgalaikį planą, apimantį 42 000 palydovų, t. y. 20 kartų viršijantį „Starlink“ veikiančių palydovų skaičių.
„SpaceX“ neatsakė į prašymą pakomentuoti ir nesidalijo savo duomenimis apie „VisorSats“ ryškumą.
„Starlink“ palydovai fotobombuoja teleskopų stebėjimus
Naujoje analizėje inžinierius Tony Mallama apskaičiavo, kad apžiūrėtų „Starlink“ palydovų dydis arba ryškumas yra 5,92. Tai reiškia, kad esant tam tikroms sąlygoms, juos vis tiek galima pamatyti plika akimi.
„Daugeliu atvejų, net ir gana tamsiose vietose, jie bus šiek tiek matomi plika akimi; arba dauguma jų yra matomi“, – sakė McDowellas.
„SpaceX“ teigė, kad jų minimalus tikslas yra pasiekti, kad palydovai būtų daugiau nei 2,5 karto tamsesni nei dabar, ir gerokai mažiau matomi plika akimi.
Tačiau net tada „Starlink“ vis tiek galės fotobombuoti teleskopus ir sugadinti astronomų duomenis.
Vienas palydovas gali sukurti nenutrūkstamą šviesos juostą per ilgą ekspoziciją teleskopo dangaus vaizduose, užblokuodamas astronomų norimus tirti objektus. Palydovai ypač gali paveikti teleskopus, kurie netoli aušros stebi objektus, esančius arti horizonto; tai yra stebėjimai, padedantys astronomams susekti asteroidus, skriejančius arti Žemės.
„Kai kuriems projektams tai tikrai netrukdys. Kitus projektus turėsime iš tikrųjų permąstyti, o kai kurių vykdyti bus neįmanoma“, – anksčiau sakė McDowellas.
Palydovai taip pat transliuoja radijo bangas ir skleidžia nematomus šviesos bangos ilgius, pavyzdžiui, infraraudonuosius spindulius. Tai gali trukdyti teleskopams, kurie tas bangas naudoja Visatos stebėjimui.
Net ir aplink Žemę skriejantiems kosminiams teleskopams, pavyzdžiui, „Hubble“, palydovai dažnai gali brūkštelėti per regėjimo lauką ir sugadinti sunkiai iškovotus giliojo kosmoso vaizdus.
„Mes esame naujame kosmoso panaudojimo etape. Tai nauja kosmoso pramonės revoliucija, viskas yra kitaip ir astronomija bus paveikta“, – rugpjūtį sakė McDowellas.
Palydovo taisyklėse neatsižvelgiama į astronomiją
Muskas sakė, kad „Starlink“ tarnyba galiausiai galėtų finansuoti „SpaceX“ misijas į Marsą. Tačiau bendrovė nėra vienintelė, planuojanti palydovų žvaigždyną.
Tokios kompanijos kaip „Amazon“ ir „OneWeb“ siekia įsteigti savo tūkstančių palydovų žvaigždynus, o Kinijos kompanija „GW“ pateikė pasiūlymą paleisti beveik 13 000 palydovų žvaigždyną.
McDowellas ypač susirūpinęs dėl „OneWeb“, kuris pasiūlė savo palydovus siųsti į daug didesnį aukštį nei „Starlink“. Tai padarytų juos matomus ilgesnėmis nakties dalimis. Jei tas projektas vyks toliau, kaip buvo planuota, sakė McDowellas, vasarą bus „gana neįmanoma“ atlikti daugumos antžeminių stebėjimų.
Pagal Mallamos analizę, „OneWeb“ palydovai pasirodys maždaug tokie pat ryškūs kaip „SpaceX“ „VisorSats“.
FCC, leidžianti skraidyti ir naudoti interneto palydovus JAV, teigė, kad astronomijos sutrikimų prevencija nėra „licencijos sąlyga“.
McDowellas sakė norįs, kad FCC, Federalinė aviacijos administracija ir Jungtinės Tautos paskelbtų palydovines taisykles, kuriose būtų atsižvelgta į tokį poveikį.
„Yra tam tikras palengvėjimas, kad, taip, jiems pavyko padaryti savo „Starlink“ palydovus šiek tiek mažiau ryškius. Ir tai yra malonu, kad jie nusprendė dirbti su bendruomene“, – sakė McDowellas.
„Tačiau tai nereiškia, kad nereikia taikyti reguliavimo metodo, visuotinio reguliavimo metodo“.
