2020 m. pasaulį užklupusi pandemija paveikė visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir mažmeninė bankininkystė. Būtinybė riboti tiesioginius kontaktus paskatino bekontakčių atsiskaitymų, biometrijos technologijų naudojimą ne tik bankuose, bet ir parduotuvėse, viešajame transporte.
2020 m. pasaulį užklupusi pandemija paveikė visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir mažmeninė bankininkystė. Būtinybė riboti tiesioginius kontaktus paskatino bekontakčių atsiskaitymų, biometrijos technologijų naudojimą ne tik bankuose, bet ir parduotuvėse, viešajame transporte.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apie tai, kokios bankinės tendencijos išryškėjo 2020-aisiais, pasakoja UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) Marketingo departamento vadovas Kirill Ovsiannikov.
1. Bankomatų tinklas – koronaviruso prevencijos priemonė
Prieš prasidedant pandemijai, skaitmeninių technologijų entuziastai prognozavo, kad bankų klientai pereis prie skaitmeninių kanalų – interneto, mobiliosios bankininkystės.
Užgriuvus pandemijai, bankomatais atliekamų operacijų iš tikrųjų sumažėjo, nes sumažėjo gyventojų aktyvumas. Dėl ribojamo bankų skyrių darbo finansų įstaigos susidūrė su užduotimi kuo skubiau įpratinti savo klientus naudotis bankinėmis paslaugomis nuotoliniu būdu. Deja, ne visų rinkos dalyvių infrastruktūra tam buvo tinkamai paruošta.
Bankų gelbėjimosi ratu tapo būtent bankomatų tinklai. Tos finansų organizacijos, kurios tikslingai investavo į savo bankomatų tinklo plėtrą, pandemijos smūgį sutiko kur kas lengviau nei tos, kurių viltys buvo nukreiptos išskirtinai tik į skaitmeninę erdvę.
Kazachstane, Uzbekistane ir kitose artimojo užsienio šalyje, kuriose yra didelis grynųjų pinigų vartojimas, pastebime tą pačią tendenciją: geriausiai išgyventi pandemiją sekasi tiems bankams, kurie turi išplėtotus savitarnos įrenginių tinklus.
2. Grynųjų poreikis
Grynieji pinigai daugumoje šalių iki šiol išlieka viena populiariausių atsiskaitymo priemonių. Jų vertė vis auga, ypač neramios ekonomikos sąlygomis. Nuo to, kaip bankas susitvarko su grynaisiais pinigais, priklauso jo operacinis efektyvumas. Taigi BS/2 daug dėmesio skiria programiniam sprendimui, padedančiam prognozuoti grynųjų pinigų poreikį jų išdavimo ir įdėjimo vietose.
3. Bankomatai be kortelių
Svarbi išeinančių metų tendencija – galimybė atlikti mokėjimo operacijas bankomatuose, nenaudojant fizinių kortelių. Žinoma, bankai šiai naujovei ruošėsi ne vienerius metus, tačiau pandemijos pradžioje užklausų dėl bekontaktės autorizacijos įgyvendinimo bankomatuose gerokai padaugėjo. Klientai domisi galimybe įdiegti bankomatuose NFC funkciją, kad šie priimtų virtualias NFC pagrindu veikiančias korteles, taip pat įvairius NFC įrenginius: laikrodžius, išmaniąsias apyrankes, žiedus.
4. Veidų atpažinimo technologijos
Dar viena galimybė atpažinti klientą be kortelės – panaudoti veidų atpažinimo technologiją (angl. Face recognition). Dar 2019 m. pabaigoje vaizdo apsaugos sistemos „ATMeye.iQ“ pagrindu įgyvendinome biometrijos projektą vienam iš Kaukazo regiono bankų. Įgyvendinus projektą, bankas pasiūlė savo klientams dvipakopę autorizaciją bankomatuose: atpažįstant veidą ir įvedant mokėjimo kortelės PIN kodą. Pačios mokėjimo kortelės fiziškai turėti nebebūtina. Kai klientas atpažįstamas, bankomato ekrane gali pasirinkti tą savo kortelę, su kuria nori atlikti operaciją. Šiuo metu minėtas sprendimas sėkmingai išbandytas ir veikia ne tik bankomatuose, bet ir atsiskaitant visuomeniniame transporte.
5. Lėšų pervedimas ir išgryninimas bankomatuose
Didžiojoje Britanijoje „Mastercard“ pasiūlė paslaugą „Cash Pick-up“. Tai galimybė mobiliajame telefone sugeneruoti lėšų pervedimą ir išsiųsti gavėjui kodą, kurį panaudodamas pastarasis gali išsigryninti pinigus bankomate. Siūlomi įvairūs tokio funkcionalumo variantai savitarnos įrenginiuose. Sumažėjus grynųjų pinigų išėmimo operacijų skaičiui, tokia paslauga gali padėti grąžinti savitarnos įrenginių efektyvaus veiksnumo rodiklius.
6. Taupyti saugumo sąskaita — rizikinga
Pirmąjį 2020 m. pusmetį įvyko visa serija į bankomatus nukreiptų „juodosios dėžės“ (angl. Black-box) išpuolių, kurių metu kibernetiniai nusikaltėliai pasinaudojo pasenusios bankomatų programinės įrangos techniniais trūkumais ir spragomis. Žinome apie 15 tokių atvejų, įvykusių Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje, taip pat Baltijos šalyse.
Mūsų tyrimai rodo, kad „juodosios dėžės“ atakų neįmanoma įgyvendinti neturint prieigos prie originalios kiekvieno banko bankomato programinės įrangos. Vadinasi, būtina ne tik apsaugoti kiekvieno bankomato programinę įrangą, užtikrinti duomenų šifravimą, bet ir užkirsti galimybę piktavaliams nusikopijuoti duomenis iš savitarnos įrenginių.
Jei bankas neinvestuoja į saugumą, jis rizikuoja dėl galimų atakų patirti ne tik finansinių nuostolių, bet įgyti prastą reputaciją.
7. Bankomatų priežiūros perdavimas specialistams
Bankomatų tinklo plėtra — atskiras verslas. Ne visuomet bankas, sėkmingai teikiantis mažmeninės bankininkystės paslaugas, sugeba pats tinkamai valdyti savo savitarnos įrenginių tinklą.
Vis labiau populiarėja tendencija perduoti bankomatų tinklo priežiūrą specializuotoms išorės įmonėms. Mūsų dukterinės įmonės skirtingose šalyse gauna vis daugiau užklausų dėl bankomatų priežiūros. Šių paslaugų pageidauja įvairios finansinės įstaigos, taip pat ir nedideli bankai. Paprastai siūloma perduoti iki 90 proc. su bankomatais susijusių darbų, įskaitant ir naujų bankomatų užsakymą, įvairių programinių sprendimų diegimą, pirmo ir antro lygio techninės priežiūros darbus.
Galima sakyti, kad sudėtinga 2020-ųjų situacija suveikė kaip stiprus jau anksčiau svarstytų, bet iki šiol neįgyvendintų pokyčių, katalizatorius. Inovacijos tapo prioritetu, būtina ateities priemone, atveriančia naujų galimybių 2021-aisiais.
