Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas gruodžio 8-ą pristatė būsimo lėktuvnešio planus. Tai bus didžiausias kada nors šalyje pastatytas laivas. Laivas, kuris keis oficialaus Paryžiaus diplomatines galias.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas gruodžio 8-ą pristatė būsimo lėktuvnešio planus. Tai bus didžiausias kada nors šalyje pastatytas laivas. Laivas, kuris keis oficialaus Paryžiaus diplomatines galias.
Prezidentos ir jo komanda apžiūrinėja laivo modelį
© creusot-infos.com
Šiuo metu Prancūzijos laivyne tarnauja vienintelis savo klasės lėktuvnešis „Charles de Goulle“. Oficialiai tarnybą pradėjęs tik 2001 metais, lėktuvnešis neatrodo kaip atitarnavęs jam skirtą laiką. Tačiau iš tiesų laivas buvo pradėtas statyti dar 1987 metais. Tiesiog prancūzai pirmą kartą statė tokio tipo branduolinė laivą, prireikė dešimtmečio iki iškilusios kliūtys buvo įveiktos ir laivas pripažintas saugiu naudoti.
Dar nė nepradėjus tarnybos „Charles de Goulle“ buvo stipriai kritikuojamas dėl galimai per mažos kovinės galios. Radosi ne vienas siūlymas kaip turėtų atrodyti sekantis lėktuvnešis. Tuomet šalies pajėgos pasigirdusias kalbas tildė reikšdamos pasitikėjimą turimu laivu.
2038 metais laivas pasieks savo penkiasdešimtmetį. Tokio amžiaus laivai turi arba sulaukti gilios modernizacijos arba būti nurašomi. Akivaizdu, kad pratęsti naudojimą net nesvarstoma.
Naujasis koncepcinis projektas pavadintas Porte Avion Nouvelle Generation (liet. Naujos kartos lėktuvnešis), pagal pavadinimą trumpiau vadinamas tiesiog PANG. Projektas, dėl kilusios pasaulinės Covid pandemijos vėluoja, rodomi vaizdai tėra vizualizacijos. Jos gali keistis pradėjus techninius projekto vertinimo darbus. Tam Prancūzija paskyrė 231 mln. eurų. Vertinimas turėtų prasidėti ateinančiais metais.
Laivas neabejotinai bus didesnis už pirmtaką. Pailgės nuo 261 iki beveik 300 metrų. Pasunkės nuo 42 tūkst. tonų iki 75 tūkst. tonų. Taip pagal dydį lenks daugumą kitų pasaulio lėktuvnešių, išskyrus naujuosius JAV Ford klasės laivus, kurių masė net 100 000 tonų.
Pokyčius šmaikščiai „Twitter“ žinute pranešė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly parašiusi: „42 000 tonų diplomatija turės būti pakeista į 75 000 tonų diplomatiją“.
Prancūzijos gynybos ministrės Florence Parly pasidalintas trumpas laivo pristatymas
© „Twitter“
Specialiai šiam laivui bus sukurti nauji K22 branduoliniai reaktoriai. Vienas toks reaktorius generuos 220 MW galią, o laivus jų bus net du. Juos kurs valstybinė įmonė „TechnicAtome“. Įmonė tikisi net 50 % padidinti senosios K15, montuoto į ankstesnį lėktuvnešį, jėgainės galią.
Prancūzija savo apsirinkimą naudoti atominę energiją grindžia ne tik tuo, kad šalis yra aktyvi branduolinės pramonės kūrėja ir naudotoja. Ankstesne patirti remdamiesi skaičiuoja, kad net per pus lengvesni senieji lėktuvnešiai per dieną degino ne mažiau kaip po 300 tonų mazuto. Daug naudingos paskirties laivo patalpų turi būti naudojamos kaip kuro saugyklos. Branduolinės energiją taupytų svorį, vietą, bet svarbiausia neribotų nuplaukiamo atstumo.
Laivas turėtų pasiekti 27 mazgų greitį (50 km/h), toks pats kaip pas pirmtaką. Išskirtinis naujojo dizaino sprendimas bus itin žema „sala“, vadinamasis kontrolės bokštas, iš kurio vyksta visas denio aviacijos valdymas. Bokšte būna sumontuota visa radiolokacijos įranga.
Denyje planuojama įrengti trs amerikiečių gamybos elektromagnetinės katapultas, tokias pat kaip naujausiuose amerikiečių Ford klasės lėktuvnešiuose. Ženkliai ilgesnis denis leis katapultų linijas pailginti nuo 75 iki 90 metrų. Papildomi metrai leis į orą pakelti sunkiau pakrautus lėktuvus.
Vis tik su didėjančiu laivo dydžiu oro pajėgos neplanuojamos didinti. PANG turėtų gabenti tuos pačius 30 „Rafale-M“ naikintuvus, 2 arba 3 žvalgybos lėktuvus „E-2 Hawkeye“ bei keletą sraigtasparnių „NH-90“.
Planai nedidinti galimos gabenti aviacijos skaičiaus gali sietis su faktu, kad Prancūzija, kartu su Ispanija ir Vokietija, yra pradėjusios kurti šeštos kartos europietišką aviaciją. Naujos kartos orlaiviai turėtų būti kur kas didesni nei kompaktiškieji ketvirtos kartos „Rafale“ naikintuvai.
Laivas turėtų būti kombinuotas su europietiška oro gynybos sistema PAAMS. Sistemą sudaro radaras, galintis sekti iki 1000 taikinių 400 km statumu, vertikalaus paleidimo įrenginiai „Sylver“, „Aster“ raketos. Pastarosios gali sunaikinti įvairius oro taikinius esančius iki 120 km. Tiek lėktuvus tiek žemame aukštyje skrendančias raketas.
Tokią gynybos sistemą jau naudoja Didžiosios Britanijos laivynas savo naujuose „Type 45“ tipo eskadriniuose minininkuose. Taip pat Italija su Prancūzija savo turimose „Horizon“ ir „FREMM“ fregatose.
Laive turėtų tarnauti 2000 žmonių. Tiek pat tarnauja ir senajame lėktuvnešyje (skaičiuojant įgulą ir dislokuotus aviatorius). Kol kas nekalbama ar projekte įvardijamas skaičius apims visus ar įvardinti tik laivą aptarnausiantys jūreiviai. Būtų logiška, kad ženkliai padidinus laivą reiktų kur kas daugiau jį prižiūrinčių žmonių.
Laivo projektavimo darbai planuojama truks iki 2025 metų. Per tą laiką prancūzams reiks apsispręsti jie ketina statyti vieną ar du laivus. Prancūzijos ginkluotosios pajėgos tikisi, kad laivas kainuos iki 5 milijardų eurų. Vietinė žiniasklaida mažiau optimistiška ir prognozuoja net 7 milijardų eurų kainą už laivą.
