Vieno prestižiškiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Science“ naujausiame numeryje – lietuviškos pavardės. Leidinyje publikuotas Kauno technologijos universiteto mokslininkų straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminio saulės elemento efektyvumo rekordas.
Vieno prestižiškiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Science“ naujausiame numeryje – lietuviškos pavardės. Leidinyje publikuotas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminio saulės elemento efektyvumo rekordas. Tai – vienas iš nedaugelio Lietuvos mokslininkų darbų, kurie apskritai publikuoti „Science“ grupės žurnaluose.
Tarp straipsnio autorių – KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis, docentas Tadas Malinauskas, mokslo darbuotojas Artiom Magomedov ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Ernestas Kasparavičius.
„Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė yra paskelbti savo mokslinių tyrimo rezultatus šiame prestižiniame žurnale“, – teigia ne vieno patentuoto išradimo autorius KTU CTF profesorius V. Getautis. Daugelis profesoriaus mokslinės grupės tyrimo rezultatų užpatentuoti įvairiose pasaulio šalyse veikiančių garsių kompanijų, tokių kaip Pietų Korėjos kompanija „Samsung Electronics“ ar Vokietijos BASF SE.
Elementas. KTU nuotr.
Pasak KTU Mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, šis KTU mokslininkų pasiekimas parodo, kad mokslo proveržis galimas, kai yra idėjų, mokslinių tyrimų infrastruktūra, tvarus finansavimas, padalinio parama, o svarbiausia – suburiama darni komanda, kuriai vadovauja mokslo tematikos lyderis.
 V. Getaučio saulės elementas. KTU nuotr. |
|---|
„Ši publikacija svarbi ne tik Universitetui, bet ir šalies mokslo bendruomenei, nes tai tikrai padidins pasaulio mokslo bendruomenės susidomėjimą KTU ir Lietuvoje atliekamais moksliniais tyrimais, esama mokslinių tyrimų infrastuktūra. Šis pasiekimas padidins tarptautinio bendradarbiavimo su mokslo ir verslo institucijomis, tyrėjų mobilumo galimybes. Be to, tai gali padaryti įtaką ir studentų iš užsienio, studijuojančių Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, skaičiui“, – tikina L. Balaševičius.
„Science“ žurnalas – antras pagal cituojamumą mokslo žurnalas pasaulyje. Jame publikuojami įvairių mokslo krypčių originalūs priešakinių mokslinių tyrimų rezultatai, galintys daryti didžiausią įtaką mokslo pažangai. „Žurnalas publikuoja tik tuos mokslinius straipsnius, kurie turėtų nusipelnyti platesnės mokslo bendruomenės ir plačiosios visuomenės pripažinimo. Apytikslė šio mokslo žurnalo skaitytojų auditorija – apie 1 mln. mokslo bendruomenės narių pasaulyje“, – pažymi L. Balaševičius.
Pasaulinė paklausa – jau pirmaisiais komercializavimo metais
Bendradarbiaudami su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais, vadovaujamais profesoriaus Steve Albrecht, KTU mokslininkai susintetino naujas medžiagas, kurias pritaikius saulės elementuose šiemet pasiektas rekordas – saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios elektromagnetinės spinduliuotės. Būtent šis pasiekimas aprašytas naujausiame „Science“ žurnalo numeryje publikuotame straipsnyje.
Laboratorijoje. KTU nuotr.
„Tai aukščiausias tandeminio silicio bei perovskito saulės elemento efektyvumo rodiklis pasaulyje. Šis saulės elementas konstruojamas derinant jau gerai rinkoje žinomą bei naujos kartos saulės elementų gavimo technologijas. Jame dvi komponentės papildo viena kitą. Silicio elementas puikiai absorbuoja infraraudonąją elektromagnetinę spinduliuotę, tuo tarpu perovskitinis – regimąją. Galų gale gaunamas suminis efektyvumas, kuris yra didesnis už atskiros komponentės efektyvumą“, – tikina V. Getautis.
KTU CTF mokslininkų pasiūlyti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos.
Savatvarkiai elementai. KTU nuotr.
„Paskaičiavome, kad su 1 g šio puslaidininkiu galima padengti 1000 m2 paviršiaus plotą. Dar labai svarbu, kad kuriant silicio-perovskito tandeminius saulės elementus išnaudojami jau esantys silicio saulės elementų gamybiniai pajėgumai, todėl verslui nereikės didelių papildomų investicijų“, – pastebi V. Getautis.
Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė „Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.“. Sukurtų junginių paklausa pasaulyje jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija „Dyenamo AB“. Ši įmonė visai neseniai taip pat įsigijo patento licenciją.
