Įsijunkite savo išmaniojo telefono klaviatūrą. Ne, ne tą, kuria rašote žinutes, o tą, kuria surenkate telefono numerį. Kokius skaičius matote viršutinėje eilutėje? 1, 2 ir 3. Dabar pažvelkite į savo kompiuterio ar kokio kalkuliatoriaus skaičių mygtukyną – viršuje pamatysite 7, 8 ir 9. Kodėl taip yra?
Įprastas mygtukinis telefonas su jums įprasta klaviatūra
© Jonathan Mauer (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org
Lapkričio 18 diena techniškai yra mygtukinio telefono gimtadienis – būtent 1963-iųjų lapkritį JAV pradėtas naudoti pirmasis mygtukinis telefonas. Jį pristatė „Bell System“ kompanija. Su laiku šis standartas paplito visame pasaulyje ir dabar ten, kur dar yra laidinių telefonų, jie naudoja iš esmės tą pačią technologiją.
Sukurti mygtukinį telefoną nebuvo lengva. Prisiminkite, kad laidiniai telefonai – tai analoginiai prietaisai. Nebuvo jokio mikrokompiuterio, kuris interpretuotų skirtingų mygtukų paspaudimus – kiekvienas mygtukas turėjo turėti savo „piršto antspaudą“ – signalą, kurį atpažintų centrinės stotys. Nors bandymų sukurti mygtukinius telefonus būta žymiai anksčiau (pirmieji eksperimentai vykdyti dar 19 amžiaus pabaigoje, nors nuosekliau ties tuo buvo dirbama nuo 1941-ųjų), mygtukiniai telefonai tapo įmanomi tik po komercinės tranzistorių gamybos pradžios. Ir tai tikrai buvo inovacija.
„Philips“ bandymas sujungti abi technologijas © kbrose (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org |
---|
JAV prezidentas Johnas F. Kennedyis 1963-ųjų balandį Ovaliajame kabinete pradėjo skaičiavimą iki 1964-ųjų Pasaulinės parodos – tam jis panaudojo mygtukinį telefoną. Tiesa, tik lapkričio 18-ąją pirmasis toks telefonas iš tikrųjų ėmėsi darbo.
Tačiau šių telefonų mygtukynas daug kam galėjo pasirodyti neįprastas. Nors skirtingos kompanijos siūlė įvairius klaviatūrų variantus, daugelis greitai ėmė naudoti „Bell System“ standartą, kur pirmieji skaičiai buvo klaviatūros viršuje. Tai yra, skaičiai buvo suskirstyti į tris stulpelius po tris (nulis įsitaisė pačioje apačioje ir vėliau buvo apsuptas * ir # simbolių), o viršutinėje eilutėje buvo 1, 2 ir 3.
Didelės istorijos ir intrigų šioje istorijoje, deja, nėra. „Bell“ į šį klausimą pažiūrėjo rimtai. Kelerius metus šeštajame dešimtmetyje buvo vykdomi tyrimai – žmonės buvo kviečiami išbandyti kelis skirtingus klaviatūrų variantus. Inžinieriai nepastebėjo jokio greičio skirtumo, tačiau tyrimo dalyviai teigė, kad 1-2-3 klaviatūra jiems patinka labiausiai. Kodėl?
Na, tradiciškai skaitmenų klaviatūros turi 7-8-9 išdėstymą, tačiau jis buvo paplitęs tik kasos aparatuose ir kalkuliatoriuose – prie jo priprato tik kasininkai, buhalteriai, inžinieriai, mokiniai, bet tikrai ne dauguma žmonių. Taigi, daugeliui tai buvo visai naujas klausimas ir išdėstyti skaičius įprasta skaitymo tvarka (iš viršaus į apačia, iš kairės į dešinę) atrodė natūralu.
Tipinė kalkuliatoriaus klaviatūra
© Morn (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org
Skaičiavimo mašinėlėse, kasos aparatuose ir, dabar, kompiuteriuose 7-8-9 schema buvo naudojam todėl, kad dažniau naudojami skaičiai (1, 2 ir 3) buvo arčiau naudotojo rankos.
Įvairios organizacijos (paštas, telegrafo stotys, valstybinės institucijos, karinės vadavietės) turėjo kitokius telefonus, pritaikytus konkretiems jų poreikiams. Kai kurie iš jų turėjo ir papildomus mygtukus. Pavyzdžiui, A, B, C ir D. Tačiau dauguma buitinių telefonų su laiku nusistovėjo su tokia klaviatūra, kuri vėliau paplito ir mobiliuosiuose telefonuose.
Kai kurie telefonai turėjo ir tokią konfigūraciją
© Iain W. Bird (CC BY 4.0) | commons.wikimedia.org
Įdomu tai, kad daugelis žmonių to net nepastebi. Greitai pasakykite, kokia klaviatūra yra bankomatuose – tokia kaip jūsų kompiuteryje ar tokia, kokia yra jūsų telefone? O restoranų naudojamuose kortelių skaitytuvuose?