Elektrinių paspirtukų populiarumas ir toliau auga, tačiau kartu su augančių entuziastų skaičiumi didėja ir nelaimių skaičius. Be to, nelaimingų atsitikimų priežastimi gali tapti ir pats paspirtukas, kuris gali užsiliepsnoti.
Elektrinių paspirtukų populiarumas ir toliau auga, tačiau kartu su augančių entuziastų skaičiumi didėja ir nelaimių skaičius. Be to, nelaimingų atsitikimų priežastimi gali tapti ir pats paspirtukas, kuris gali užsiliepsnoti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistas Aurelijus Česūnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvoje gaisro atvejų, kuomet pagrindiniu šaltiniu tampa paspirtukas, yra ne vienas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak PAGD atstovo, pagrindine el. paspirtuko užsidegimo priežastimi tampa šios ekologiškos transporto priemonės baterijos, galinčios užsiliepsnoti dėl nevaldomo temperatūros augimo. Nors paspirtukuose naudojamos ličio baterijos ir yra efektyvesnės, gaisrinės saugos atžvilgiu jos gali būti itin pavojingos.
„Lietuvoje yra buvę gaisrų, kurių priežastis buvo savaiminis el. paspirtuko baterijos užsiliepsnojimas.
Šiais laikais sparčiai vykstant globalizacijai, ieškant alternatyvių ir efektyvių kuro rūšių pasaulyje, vis daugiau yra naudojami ličio jonų akumuliatoriai (baterijos). Ličio jonų akumuliatorių cheminės savybės skiriasi nuo prieš tai plačiai naudojamų akumuliatorių ar baterijų (nikelio-kadmio, nikelio-metalo hibrido, švino-rūgštinio). Iš techninės pusės ličio jonų akumuliatoriai yra efektyvesni, tačiau iš gaisrinės saugos – pavojingesni.
Ličio jonų baterijos kaista ir net gali užsidegti dėl proceso, kuris vadinamas nevaldomu temperatūros augimu (angl. thermal runaway). Tai tam tikras uždaras ciklas: padidėjusi temperatūra sukelia dar didesnį temperatūros augimą sistemoje ir procesas kartojasi iki perkaitimo ar užsidegimo. Tai dažnai pastebima įvairiuose cheminiuose ir fizikiniuose procesuose“, – paaiškino A. Česūnas.
Nevaldomas temperatūros augimas
Priešgaisrinės apsaugos specialisto pastebėjimu, didžiojoje dalyje prietaisų naudojamos ličio jonų baterijos gali pradėti kaisti, o vėliau ir sukelti gaisrą dėl kelių skirtingų priežasčių, viena jų – perkrovimas.
„Šiose baterijose nevaldomas temperatūros augimas gali prasidėti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dažnai jį sukelia trumpas jungimas, kuris įvyksta įtrūkus neigiamus ir teigiamus polius skiriančiai membranai.
Baterijos gali perkaisti ir tais atvejais, kai aplinkos temperatūra viršija 60 laipsnių pagal Celsijų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra tai, kad jos yra perkraunamos. Pavyzdžiui, jei įrenginys automatiškai neišjungia įkroviklio, kai baterija būna pilnai įkrauta. Ganėtinai dažnai šios baterijos yra linkusios kaisti ir dėl mechaninių pažeidimų, tarkime, kai eksploatavimo metu baterija buvo paveikta smūgio ar panašiai“, – kalbėjo A. Česūnas.
El. paspirtuko gaisras sostinėje
Dar vasaros metu, rugpjūčio 2 d., sostinėje gausios gelbėtojų pajėgos sulėkė šalia prekybos ir pramogų centro „Domus galerija“. Į įvykio vietą atskubėjus ugniagesiams, pastebėta, kad iš minėto pastato antro aukšto veržiasi dūmai, veikė priešgaisrinė signalizacija, taip pat gesinimo sistema.
Užlipus į antrą aukšta, ugniagesiai apie 40 kvadratinių metrų patalpoje pamatė degantį el. paspirtuką ir taip pat šalia jo esančius popierius. Kaip teigė PAGD specialistas A. Česūnas, tąkart buvo nustatyta, kad kilusio gaisro priežastimi tapo el. paspirtuko įkroviklis.
„Gaisravietės apžiūros metu patalpose buvo rastas elektrinio paspirtuko kroviklis, kurio viena laido dalis, besijungianti į įrenginį, buvo nudegusi. Aiškinantis gaisro kilimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad elektrinio paspirtuko savininkas paliko jį įkrauti.
Savininkas nurodė, kad kraunamas paspirtukas buvo išjungtas, krovimo metu buvo laikomasi visų pagal instrukciją aprašytų taisyklių ir rekomendacijų, taip pat pridūrė, kad elektrinio paspirtuko kroviklis buvo automatinis – pakrovus paspirtuką išsijungdavo (nuolatinio krovimo nepalaikė).
Atlikus gaisravietės apžiūrą ir nustačius gaisro kilimo aplinkybes, buvo nustatyta labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – elektros įrenginio (el. paspirtuko) gedimas“, – apie kilusio gaisro priežastį kalbėjo A. Česūnas.
Perspėja paspirtukininkus
Lietuvoje el. paspirtukus pardavinėjančių įmonių atstovai tikina, kad nors dėl šių prietaisų galimo kaitimo problemų per visą pardavimų laikotarpį ir nebūta, tačiau yra išskiriami svarbūs saugumo patarimai, į kuriuos būtinai turi atkreipti kiekvienas tokios ekologiškos transporto priemonės savininkas.
Elektroninės parduotuvės varlė.lt serviso vadovo Andriaus Visockio teigimu, galima išskirti dvi esmines el. paspirtukų gaisro priežastis.
„Visus probleminius paspirtukus, galinčius užsidegti, išskirčiau į dvi kategorijas: gamintojo brokuota produkcija arba paties vartotojo naudojimo taisyklių pažeidimas.
Jeigu gedimas įvyksta dėl gamintojo kaltės, aišku, kad priežastis yra brokas gamybos procese, galimai baterija buvo pagaminta nekokybiškai. Įmonės praktikoje, kad paspirtukas galėtų kaisti ar užsidegti, tikrai nėra buvę“, – kalbėjo A. Visockis.
Be to, pašnekovas priduria, kad svarbu atkreipti ir į gamintojo pateikiamą ženklinimą, kuris privalo atitikti europinius reikalavimus.
„Įkaistantys el. paspirtukai neretai įsigijami iš tų parduotuvių, kuriuos yra nepatikimos, arba iš tų Kinijos gamintojų, kurie iš tikrųjų bando kopijuoti didžiąsias korporacijas ir nekokybiškai pagamina produktą.
Perkant paspirtuką, svarbiausia pastebėti, kad būtų CE žyma, kuri garantuotų, kad toks prietaisas atitinka visus saugumo reikalavimus, kurie yra numatyti Europos Sąjungos mastu.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip yra naudojami paspirtukai. Jeigu su juo yra šokinėjama nuo šaligatvio, turime suprasti, kad tai yra mechanizmas, elektronika, jungtys, todėl dėl smūgių gali suprastėti prietaisų izoliacija, būti pažeista netgi baterija. Tai ateityje gali nulemti ir nelaimę“, – perspėjo specialistas.
Bateriją krovė du mėnesius
A. Visockis priduria, kad taip pat el. paspirtukų savininkai neturėtų užmiršti rekomendacijų, kaip reikia tinkamai įkrauti šių transporto priemonių baterijas.
„Yra numatytos taisyklės, kaip reikia tinkamai įkrauti bateriją. Teko ir mano praktikoje girdėti tokius atvejus, kai žmogus garaže paliko paspirtuką, įjungtą į elektros srovę apie du mėnesius, ačiū Dievui, garažas nesupleškėjo. Tokie panašūs atvejai tikrai gali išaugti į nelaimę. Jeigu jau pakrovėm tą paspirtuką ir matom, kad yra žalias indikatorius, tai tada jau tektų ir išjungti bei nepalikinėti, nes jeigu iš tikrųjų paliekame, tai mes galime pažeisti akumuliatorių“, – kalbėjo pašnekovas.
Ar saugu laikyti patalpose?
Nors, kaip teigia elektroninės parduotuvės pigu.lt komunikacijos vadovė Raimondas Strazdauskaitė, Valstybinė darbo inspekcija neįpareigoja, kad paspirtukų laikyti darbo patalpose nebūtų galima, tai esą gali priklausyti nuo kiekvienos įmonės vidinių taisyklių.
Visgi R. Strazdauskaitė tikina, kad kiekvienas el. paspirtuko pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį į gamintojo pateikiamas rekomendacijas, kuriose nurodomi patarimai gali padėti išvengti nelaimingų gaisro atvejų.
„El. paspirtukais prekiaujame jau ne vienerius metus, tačiau dėl kaistančių baterijų dar nesame sulaukę jokių klientų nusiskundimų. Kiekvienu atveju, įsigijus elektrinį paspirtuką (ar kitas elektronikos prekes), savo klientams visada rekomenduojame atidžiai perskaityti naudojimosi instrukciją ir pirkiniu naudotis taip, kaip rekomenduoja gamintojas. Kalbant apie galimus baterijos gedimus, raginame atkreipti dėmesį į saugaus krovimo ir laikymo sąlygas.
Svarbiausios taisyklės, į kurias šiuo atveju reiktų atkreipti dėmesį:
1) Nepalikti elektrinio paspirtuko krautis be priežiūros ar per naktį.
2) Naudotis juo tik taip, kaip rekomenduoja gamintojas. Pavyzdžiui, kai kurie jų nurodo temperatūrų rėžius, kuriuose galima laikyti elektrinio paspirtuko bateriją. Pavyzdžiui, ne aukštesnėje nei 50 laipsnių ar žemesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje.
Kalbant apie rekomendacijas elektriniams paspirtukams laikyti įmonių patalpose, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, tai priklauso nuo kiekvienos įmonės vidaus taisyklių. Kadangi konkrečių rekomendacijų nėra, tad siūlome pirmiausia vadovautis bendromis gaminio saugaus naudojimo ir priežiūros instrukcijomis“, – pasakojo parduotuvės atstovė.
„Neoline“ įmonės vadovas Donatas Bagdonavičius taip pat pabrėžia, kad viena iš dažniausiai daromų paspirtukininkų savininkų klaidų – prietaiso įkrovimas per visą nakties laikotarpį.
„Paspirtukų baterijoms galioja tos pačios naudojimo taisyklės, kaip ir kitiems baterijas turintiems prietaisams: nelaimių gali pasitaikyti dėl trumpo sujungimo, laidų pažeidimo, netinkamos baterijos naudojant arba keičiant į ne gamintojo bateriją, netinkamo įkroviklio, naudojant ne gamintojo įkroviklį, akumuliatoriaus apvalkalo vientisumo pažeidimo, dėl kurio ličio jonų maitinimo šaltiniai gali pradėti kontaktuoti su oru ir vėliau gali kilti gaisras.
Pagrindinė gaisro priežastis yra trumpas akumuliatoriaus jungimas. Tai atsitinka dėl fizinio poveikio akumuliatoriui, netinkamo įkrovimo ar natūralaus senėjimo. Taipogi tam gali daryti įtaką išoriniai smūgiai, paspirtuko kritimas, akumuliatoriaus dėklo pažeidimas, ilgalaikis laikymas ir krovimas tiesioginėje saulėje.
Akumuliatoriaus perkaitimas paprastai sukelia baterijos pažeidimą, kai ilgą laiką yra prijungtas prie tinklo ir naudojamas žemos kokybės įkroviklis. Daugelis elektrinių paspirtukų savininkų daro klaidą – palieka prietaisą krauti per naktį. Krauti paspirtuko bateriją reikia tol, kol įkrovimo lygis pasiekia 80 proc., o jei važiuosite toliau – ir pilnai. Prietaisą patariama laikyti kambario arba pliusinėje temperatūroje. Turi būti sausa patalpa. Net jei nenaudojate prietaiso, patariama įkrauti bateriją bent kartą per 2–3 mėnesius“, – pasakojo D. Bagdonavičius.
PAGD specialistai savo ruožtu priduria, kad savarankiškai išmontuoti ar pakeisti el. paspirtuko korpuso nevalia, taip pat patartina neliesti jungčių, jas privalu laikyti toli nuo metalinių objektų, kad būtų užkirstas kelias trumpam jungimui, dėl kurio galite sugadinti akumuliatorių, susižeisti patys ar net mirti.
