Didžiausias branduolinės energetikos privalumas – itin maža oro tarša. Trūkumas – avarijų padariniai yra labai dideli. Tačiau naujas tyrimas branduolinę energetiką kritikuoja ne dėl to.
Nusiraminkite, tai – tik garai
© Photorush (CC BY-SA 3.0) | commons.wikimedia.org
Sasekso universiteto mokslininkai išanalizavo 1990-2014 duomenis apie elektros gamybą ir su tuo susijusią taršą ir paskelbė, kad branduolinė ir atsinaujinančių šaltinių energetika yra nesuderinamos. Kaip taip gali būti? Juk viena netrukdo kitai, tiesa?
Dabar jau visiems aišku, kad turime judėti link švaresnės pramonės. Tai reiškia, kad elektros poreikis ateityje tikrai augs. Ir ne tik dėl elektromobilių (nors tikrai ir dėl jų), bet ir elektrinių pramoninių įrenginių, kurie su laiku keis tuos, kurie naudoja iškastinį kurą. Kai galvojate apie švarią energiją, tikriausiai įsivaizduojate vėjo ir saulės jėgaines, taip pat hidroelektrines ir panašius būdus gaminti elektros energiją. Tačiau tarp jų tikrai reikia dėti ir atomines elektrines – jos į aplinką neišskiria CO2. Iš aukštų bokštų virstantys balti dūmai nėra dūmai – tai tik garai.
Tačiau kažkodėl dažnai tie patys žmonės, agituojantys už švarią energiją, pasisako ir prieš atomines elektrines. Argumentai – panaudoto branduolinio kuro saugojimas, saugumas ir kaina. Ir nei vienas iš jų neturi tvirto pagrindo. Ir taip už vieno virvės galo traukia aplinkosauga susirūpinę žmonės ir branduolinės energetikos šalininkai, už kito – aplinkosauga susirūpinę branduolinės energetikos priešininkai ir iškastinio kuro pramonė.
Bet grįžkime prie tyrimo – kodėl, mokslininkų nuomone, branduolinė energetika yra nesuderinama su atsinaujinančių šaltinių energetika?
Mokslininkai į tyrimą įtraukė duomenis iš 125 šalių. Jie nustatė, kad branduoline energija besiremiančios šalys sunkiai mažino savo CO2 emisijas. Tuo tarpu investicijos į vėjo, vandens ir saulės jėgaines atnešė didžiausią naudą CO2 emisijų mažinimo prasme. Mokslininkai taip pat teigia, kad investicijos į branduolinę energetiką galėtų būti panaudotos atsinaujinantiems energijos šaltiniams išnaudoti ir taip taršą pavyktų sumažinti labiau.
Kodėl taip yra? Na, senos atominės elektrinės dažnai pasižymi dideliu energijos suvartojimu. Taip, jos pagamina daug elektros energijos, tačiau daug jos ir sunaudoja savo infrastruktūrai. Masačusetso technologijos instituto mokslininkai teigia, kad daug JAV atominių elektrinių artėja prie savo tarnavimo pabaigos. 2015 metais buvo rašoma, kad vidutinis branduolinių jėgainių amžius JAV siekia 35 metus. Tačiau jei jos bus uždaromos labai greitai, susidaręs skirtumas tarp energijos pasiūlos ir paklausos bus kompensuojamas ne žaliąja, o iš iškastinio kuro pagaminta energija. Nes žmonės sunaudoja tiek energijos, kad vėjo ir saulės elektrinių tiesiog nespėsime statyti.
Skaičiuojama, kad jei JAV uždarytų 12 savo seniausių atominių elektrinių, šalies CO2 emisijos padidėtų bent 1 %. Kitaip tariant, keliais milijonais tonų anglies dvideginio kasmet.
Sasekso universiteto mokslininkai teigia, kad branduolinė ir atsinaujinančių šaltinių energetika konkuruoja dėl resursų ir investicijos į pastarąją CO2 emisijas padeda mažinti labiau. Tačiau Popularmechanics.com mato du šio argumento trūkumus. Visų pirma, investicijos į tam tikras energetikos rūšis nėra formuluojamos tik pagal teorinius emisijų skaičiavimus. Pirmiausia stengiamasi patenkinti energijos poreikį ir branduolinė energetika šiuo atžvilgiu neturi konkurentų.
Antra, analizė atlikta pagal 1990-2015 metų duomenimis, kai daugybė įtrauktų elektrinių jau buvo pakankamai senos. Investicijos dabar gali būti daug protingesnės ir efektyvesnės, o ir pačios branduolinių jėgainių technologijos tikrai nestovi vietoje. Dabar mokslininkai galvoja apie mažesnius reaktorius, kurių infrastruktūra sunaudotų daug mažiau energijos. Todėl galvojant apie investicijų efektyvumą CO2 emisijų mažinimo prasme reikėtų žiūrėti ne į praeities, o į ateities technologijas.