Mažų branduolinių reaktorių kūrėjai „NuScale“ jau 20 metų kovoja su kliūtimis. Teko kovoti už finansavimą bei institucijų pripažinimą, bet ši kova neturi pabaigos. Iš projekto pasitraukė du miestai.
Mažų branduolinių reaktorių kūrėjai „NuScale“ jau 20 metų kovoja su kliūtimis. Teko kovoti už finansavimą bei institucijų pripažinimą, bet ši kova neturi pabaigos. Iš projekto pasitraukė du miestai.
„NuScale“ – tai branduolinės energetikos startuolis, norintis gaminti kompaktiškus branduolinius reaktorius. Neseniai rašėme, kad „NuScale“ reaktorius gavo JAV Branduolinės energetikos reguliavimo komisijos palaiminimą kaip saugi technologija. Taigi, galima pereiti prie kitų projekto stadijų, tarp kurių – ir reaktorių bandymas miestuose.
„NuScale“ reaktoriaus viduje © „NuScale“ (CC BY-SA 3.0) | commons.wikimedia.org
35 miestai ketino pirkti „NuScale“ reaktorius ir taip investuoti į projektą. Mat branduolinė energetika gali būti švari, efektyvi ir saugi, bet ji visada yra brangi. Tačiau ta didelė miestų ir miestelių grupė jau traukiasi – iš jos pasitraukė Jutos valstijos Loganas ir Lehis. Pranešama, kad tai – tik pradžia ir iš projekto pasitrauks greičiausiai net trečdalis miestų.
Priežastis – kaina. JAV Energetikos departamentas į projektą investavo 280 milijonų dolerių ir per ateinančius 9 metus investuos dar 1,4 milijardus. Tačiau jei miestai nuspręs, kad „NuScale“ reaktoriai yra per brangūs, nieko neišeis. Lehis pasitraukė teigdamas, kad nemato didesnio kitų miestų susidomėjimo, todėl projekto ateitis nėra aiški. Niekas nenori investuoti ir bijoti, kad produkto tiesiog nebus.
Be to, baiminamasi paslėptų kaštų. Maži moduliniai reaktoriai turi daug privalumų, įskaitant ir mažesnę kainą. Tačiau dabar svarstoma, ar pateikiama reaktoriaus kaina įskaičiuoja jo perdirbimą, didesnius išlaikymo kaštus, įrengimą ir kitas išlaidas, kurias miestai patirtų per 10 metų. Ekonomistai teigia, kad „NuScale“ reaktorių gamyba gali būti pelninga tik jei būtų masinė.
Taigi, trumpai tariant, nieko naujo po mūsų Saule – JAV miestai abejoja branduolinės energijos ateitimi. Tiesa, šįkart istorija kiek kitokia – abejonių šaknys yra kainoje, o ne saugume ar efektyvume. Jei iš projekto pasitrauks dar keli miestai, tai tikėtina, kad pasitrauks visi, matydami, kad investicijų „NuScale“ žygiui pirmyn gali nebeužtekti. Jutos Mokesčių mokėtojų asociacija agituoja miestus palikti projektą, Logano valdžia rodo kone dvigubai išaugusią „NuScale“ technologijos kainą, o Bountifulo valdžia teigia, kad jų pasitraukimo šansai yra 50 %.
„NuScale“ reaktorių galia sieks 60 megavatų. Atskiri tokio reaktoriaus moduliai būtų pagaminti gamykloje ir į statybų vietą atgabenami sunkvežimiais, geležinkeliais ir baržomis. Užbaigtas reaktorius svers apie 590 tonų, bus 20 metrų aukščio ir 2,7 metrų skersmens. Branduolinį kurą tektų keisti kas porą metų, tačiau jo bus tiesiog mažiau, nes reaktorius yra visai mažas.
„NuScale“ šių metų pradžioje pastūmė savo tvarkaraštį pirmyn. Anksčiau buvo planuojama, kad komercinė įmonės veikla (komercinis reaktorių įrengimas miestuose, kurie nori dalyvauti bandomojoje stadijoje) prasidės 2026 metais, dabar šis momentas nukeltas į 2030-uosius. „NuScale“ kompanijos būstinė yra Portlande, gamykla – Korvalise, biurai – Ričlande ir Šarlotėje. Bandymai atliekami Oregono universitete ir Italijoje. „NuScale“ anksčiau teigė, kad tikrai domisi ir Europos rinka, kuri kompanijai būtų itin palanki dėl Europoje vyraujančių aplinkosaugos tendencijų.
Problema ta, kad žmonės vienu metu yra nusistatę ir prieš aplinkos taršą, ir prieš branduolinę energiją. O tiesa yra ta, kad nėra jokio kito tokio švaraus būdo gaminti energiją kaip atominėse elektrinėse.
