„Boeing KC-46 Pegasus“ dar tik pradeda tarnybą, tačiau JAV Karinės oro pajėgos jau galvoja, koks bus kitas degalų papildymo lėktuvas. Ir gali būti, kad jis bus bepilotis.
„Boeing KC-46 Pegasus“ dar tik pradeda tarnybą, tačiau JAV Karinės oro pajėgos jau galvoja, koks bus kitas degalų papildymo lėktuvas. Ir gali būti, kad jis bus bepilotis.
„Boeing KC-46 Pegasus“ maitina B-2 bombonešį
© commons.wikimedia.org
Kam reikalingi autonominiai degalų papildymo lėktuvai?
Bepiločiai lėktuvai turi vieną didelį privalumą - jie padeda sumažinti riziką, kurią misijų metu patiria žmonės. Mažiau žmonių karštuosiuose taškuose - mažiau aukų. Be to, tokie lėktuvai techniškai gali būti mažesni, nes jiems nereikalingos kabinos, durys ir kiti žmonėms reikalingi dalykai. Tiesa, šiuo atveju tai nėra svarstoma - ateities degalų papildymo lėktuvas greičiausiai galės būti ir bepilotis, ir pilotuojamas.
Kaip KC-46 padeda artėti prie to tikslo?
„Boeing KC-46 Pegasus“ yra naujausias JAV degalų papildymo lėktuvas. Šiuo metu jis lėtai įsilieja į tarnybą, vis dar vyksta įvairūs bandymai. Viena iš KC-46 technologijų RVS („Remote Vision System“) vis dar veikia netinkamai, tačiau tai - laikina problema. Paprastai tariant, RVS padeda specialistui valdyti degalų papildymo zondą. Tai yra RVS padeda ne tik matyti, bet ir valdyti strėlę, kuri leidžia susijungti lėktuvams. RVS turi visą eilę jutiklių, todėl, pasak JAV Oro pajėgų pirkimų specialisto Willo Roperio, vienintelis dalykas, kurio lėktuvui trūksta yra algoritmai.
KC-46 ir „C-5 Galaxy“ © commons.wikimedia.org
Dar balandį oro pajėgos pasirašė susitarimą su „Boeing“, kad ši pristatytų RVS 2.0 versiją. Ir taip KC-46 bent jau teoriškai galėtų tapti pusiau autonomišku degalų papildymo lėktuvu.
Teoriškai, nes net turint reikiamus algoritmus, autonomiškai veiktų tik tą degalų papildymo strėlė - pačiam lėktuvui vis tiek reikėtų pilotų. Todėl KC-46 nebus tas ateities degalų papildymo lėktuvas, apie kurį dabar galvojama.
Kodėl vietoj KC-46 nebuvo gaminamas bepilotis degalų papildymo lėktuvas?
RVS 2.0 su reikiamais algoritmais taptų autonomiška arba pusiau autonomiška degalų papildymo strėlės valdymo sistema. Bepiločių lėktuvų jau yra, todėl, atrodo, sujungti šias dvi technologijas į vieną lėktuvą nebūtų labai sudėtinga.
Tačiau tokie reikalavimai nebuvo keliami, nes, paprastai tariant, tokie lėktuvai kaip KC-46 vis dar veikia puikiai. Kam spręsti problemą, kurios nėra? Kita vertus, negalima paneigti fakto, kad STEALTH lėktuvus maitinantis radarais lengvai pastebimas KC-46 atrodo šiek tiek juokingai. Todėl ir galvojama apie STEALTH šydu paslėptus degalų papildymo orlaivius, kad jie patys nenuplėšinėtų uždangos nuo modernių STEALTH lėktuvų.
„Boeing MQ-25 Stingray“ © commons.wikimedia.org
Kada pamatysime tokį degalų papildymo lėktuvą?
2016 metais paskelbta, kad naujas STEALTH dronas „Boeing MQ-25 Stingray“ turės būtent tokią užduotį - tas orlaivis pirmam skrydžiui pakilo pernai. Tai yra gana nedidelis lėktuvas, tačiau jis gali būti paruoštas darbui per ateinančius kelerius metus. O autonomiško KC-46 dydžio lėktuvo teks laukti ilgiau. Vėlgi, tai priklausys nuo poreikio, kuris visada diktuoja finansavimą.
