Praėjus pusmečiui po pranešimo apie dalies Vilniaus liftų avarinę būklę dėl keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai ir aplinkai buvo sustabdyta daugiau kaip 30 liftų. Liftininkų teigimu, paprastai jie naują liftą įrengti ir įjungti gali per kelias savaites nuo senojo lifto sustabdymo. Tai pavyksta ten, kur į pranešimus namų atstovai ir gyventojai reaguoja rimtai ir nedelsdami imasi organizacinių darbų.
Praėjus pusmečiui po pranešimo apie dalies Vilniaus liftų avarinę būklę dėl keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai ir aplinkai buvo sustabdyta daugiau kaip 30 liftų. Sostinėje didžiąją dalį liftų, esančių senos statybos daugiabučiuose namuose, prižiūrinti bendrovė „Baltijos liftai“ praneša, kad visi šie liftai jau pakeisti, kapitaliai renovuoti arba modernizuoti, tačiau ne visuose daugiabučiuose liftų savininkai operatyviai reagavo į akredituotų įstaigų ekspertų išvadas. Daugelyje namų įrenginius pavyko sutvarkyti tik po pusmečio nuo jų išjungimo. Liftininkų teigimu, paprastai jie naują liftą įrengti ir įjungti gali per kelias savaites nuo senojo lifto sustabdymo. Tai pavyksta ten, kur į pranešimus namų atstovai ir gyventojai reaguoja rimtai ir nedelsdami imasi organizacinių darbų.
Bendrovės „Baltijos liftai“ vadovas Mantas Romaška sako, kad imantis veiksmų iš anksto – kapitaliai renovuojant ar keičiant liftą dar iki jo sustabdymo, galima ne tik išvengti bereikalingų nepatogumų, bet ir sutaupyti gyventojų pinigų – net iki 1,5 tūkst. eurų kasmet. Tiesa, tam reikia ir aktyvesnio gyventojų įsitraukimo, kurio vis dar pasigendama.
Skaičiuojama, kad šiuo metu į kritiškiausių liftų sąrašą Vilniuje patenka daugiau nei 190 liftų, kuriais akredituotų įstaigų ekspertai gali uždrausti naudotis per artimiausius kelis metus, jei nebus imtasi priemonių esamo lifto saugai gerinti.
Dažniausiai veiksmų imamasi per vėlai
„Nors apie kritinę liftų būklę klientus visada informuojame iš anksto metų pradžioje ir jiems įpusėjus, pastebime, kad paprastai vis tiek laukiama paskutinės minutės, kol ateina momentas, kai liftą reikia neišvengiamai stabdyti. Tada staiga kyla nepasitenkinimas, kodėl nebuvo informuota iš anksto. Kažkas nepamatė, kažkas šį klausimą atidėjo – priežasčių atsiranda įvairių. O tuomet jau reikia imtis skubių veiksmų.
Pavyzdžiui, vieno iš sostinės Karoliniškių mikrorajono namo gyventojai be lifto turėjo gyventi daugiau nei pusmetį, kadangi veiksmų gyventojai ir jų atstovai ėmėsi tik po to, kai akredituotos įstaigos ekspertai liftą pripažino nesaugiu naudoti ir išjungė, nors apie gresiantį lifto išjungimą buvo informuota iš anksto. Po lifto išjungimo buvo surengtas gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo per mažai gyventojų, nesusirinko kvorumas ir nebuvo įmanoma priimti sprendimo. Tuomet namo atstovas surengė raštišką balsavimą, kuris, pagal reikalavimus, trunka ne mažiau kaip dvi savaites. Po balsavimo paaiškėjo, kad vėl nėra priimtas vieningas sprendimas, kadangi nepakako gyventojų balsų. Tuomet vėl teko surengti susirinkimą. Jame jau buvo priimtas sprendimas keisti liftą. Po to sekė sutarties su rangovu derinimas ir pasirašymas, lifto montavimo ir paleidimo darbai“, – pavyzdžiu dalinasi M. Romaška.
Tiesa, pasitaiko ir gerų pavyzdžių, bet jie kur kas retesni. „Štai Žirmūnų mikrorajono namas, kuriame gyventojų atstovai, gavę informaciją, kad liftas šiemet gali būti sustabdytas, nieko nelaukdami surengė susirinkimą. Į jį pakvietė mūsų bendrovės atstovą, kuriam uždavė visus rūpimus techninius bei kitus klausimus, susijusius su seno lifto remonto ir keitimo nauju galimybėmis, ir tame pačiame susirinkime priėmė vieningą sprendimą keisti liftą. Per tą laikotarpį, kol atėjo laikas išjungti senąjį liftą, su pasirinktu rangovu buvo suderinta ir pasirašyta sutartis, sumontuotas naujas liftas. Tad gyventojai negalėjo naudotis liftu vos keletą savaičių, kol buvo montuojamas naujas liftas“, – pasakoja M. Romaška.
Sunku įtikinti
932-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė Angelė Andriukaitienė dalinasi patirtimi, kad įtikinti gyventojus remontuoti ar keisti liftą išties daug laiko ir pastangų reikalaujanti užduotis.
„Tikrai turiu pripažinti, kad sukviesti gyventojus į susirinkimus ir dar užtikrinti balsų daugumą, norint priimti sprendimus, labai sudėtinga. Dažnai girdžiu pasakymus „viskas gerai su tuo liftu, čia pirmininkė prisigalvojo“ arba „geriau jau lipsiu laiptais nei mokėsiu pinigus už lifto keitimą“. Tuomet turiu įtikinti, aiškinti žmonėms, rodyti oficialius įspėjimus, kad liftas tikrai greitu metu dėl avarinės būklės bus sustabdytas, supažindinti su liftą prižiūrinčios įmonės pasiūlymais. Maža to, viską dar labiau apsunkina faktas, kad daugelis butų senos statybos namuose yra nuomojami, tad „pagauti“ savininkus sudėtinga“, – patirtimi dalinasi A. Andriukaitienė.
Ji sako, kad gyventojai paprastai susirūpina tik tada, kai liftas jau sustabdytas. „Kai tenka vaikščioti laiptais, tuomet staiga tampa aktyvesni su klausimu „ką darom toliau?“, – pasakoja bendrijos pirmininkė. – Štai viename iš daugiabučių problemų su liftu jau buvo nuo praeitų metų spalio. Tuomet gyventojai keisti įrenginio nepanoro, investavo į smulkų remontą, kol galiausiai liftas pasiekė kritinę būklę ir šiemet liepos pabaigoje buvo sustabdytas. Tai tik neseniai priėmėme sprendimą liftą keisti ir pasirašėme sutartį su lifto įrengėjais. Kaip tik laukiame darbų pradžios.“
A. Andriukaitienė sako, kad tokie scenarijai itin dažni, todėl pataria gyventojams bei jų atstovams imtis veiksmų kaip įmanoma operatyviau – tai sutaupys ir laiko, ir resursų. Ji taip pat papildo, kad labai svarbus yra gyventojų švietimas, kodėl būtina imtis veiksmų, norint užtikrinti kuo mažiau problemų keliantį lifto veikimą. Maža to, kaip sako A. Andriukaitienė, gyventojai turi suprasti, kad lifto būklė turi įtakos ir buto kainai.
Jei nedelsiama, sutaupoma pinigų ir išlošiama laiko
Anot M. Romaškos, lifto keitimas, kai įrenginys jau sustabdytas, gali užsitęsti net iki pusmečio ir daugiau.
Sustabdžius liftą, dažniausiai kelių savaičių eigoje gyventojai ar jų atstovai organizuoja susirinkimą. Jo metu aptaria lifto remonto ar keitimo nauju galimybes. Jei susirinkimo metu susirenka dauguma, tuomet galima tikėtis vienokio ar kitokio sprendimo, kitu atveju – sprendimų priėmimas užtrunka, todėl gyventojų aktyvumas, dalyvaujant susirinkimuose, yra labai svarbus.
„Po susirinkimo gyventojų atstovas yra įpareigojamas atlikti konkursą naujo lifto įrengėjui atrinkti. Tai paprastai užtrunka apie dvi-tris savaites. Po konkurso vykdomas balsavimas raštu, kuris vėlgi užtrunka apie dvi savaites. Jei balsavimo metu priimamas sprendimas keisti liftą, tuomet gyventojų atstovas organizuoja sutarties su lifto įrengėju derinimą ir pasirašymą. Po to vyksta lifto gamyba ir montavimas“, – detalizuoja M. Romaška.
Tuo tarpu lifto kapitalinis atnaujinimas arba keitimas nauju, nelaukiant, kol liftu bus uždrausta naudotis, paprastai trunka nuo kelių savaičių iki vieno ar daugiausiai dviejų mėnesių.
„Maža to, skaičiuojame, kad laiku priimtas sprendimas dėl senojo lifto kapitalinio remonto arba keitimo, sutaupo net iki 1500 eurų senojo lifto remonto kasmet“, – pastebi M. Romaška.
Siekiant užtikrinti sklandų ir kuo mažiau nepatogumų gyventojams keliantį lifto remontą ar, prireikus, keitimą, idealiausia – veiksmų imtis nedelsiant gavus pranešimą apie būsimą lifto sustabdymą. Žingsniai tam įgyvendinti nesudėtingi.
1. Susipažinti su pasiūlymais
Namo administratorius arba namo pirmininkas, iš liftą prižiūrinčios bendrovės gavęs informaciją apie kritinę lifto būklę, tūrėtų kreiptis į liftą prižiūrinčią bendrovę dėl lifto tvarkymo pasiūlymų. Juos, kaip sako M. Romaška, bendrovė pateikia per dvi-tris darbo dienas.
Paprastai, veiksmų, kuriuos galima atlikti su senuoju liftu, yra ne vienas. „Galima liftą dalinai modernizuoti, pakeičiant tik susidėvėjusius mazgus. Tai greičiausias ir pigiausias variantas. Antras sprendimas – liftą kapitaliai renovuoti. Šiuo atveju pakeičiami visi svarbiausi lifto mazgai, atnaujinama kabina ir pirmo aukšto durys su apvadais. Trečias variantas – lifto keitimas nauju. Šis variantas yra brangiausias, bet gyventojams galintis suteikti daugiau komforto – naujo lifto kabina būna didesnė už senojo, dažnai ir durų plotis padidėja“, – vardija M. Romaška.
2. Organizuoti gyventojų susirinkimą, pakviesti liftą prižiūrinčios įmonės atstovą
„Toliau gyventojų atstovas tūrėtų organizuoti namo gyventojų susirinkimą. Susirinkimo metu pristatoma lifto būklė ir pateikiami prižiūrinčios įmonės sprendimo būdai. Pagal poreikį mes ir patys dalyvaujame susirinkimuose, atsakome į visus gyventojams kylančius klausimus. Pastebime, kad vis dar dažnai atsiranda manančių, kad lifto galbūt niekas nesustabdys, tačiau svarbu įsidėmėti – jei jau akredituotų institucijų ekspertai, vadovaudamiesi nustatytais kriterijais, priėmė tokį sprendimą, jo pakeisti nėra galimybės“, – komentuoja M. Romaška.
Anot jo, bendrovė prižiūrimų liftų namų administratoriams ar bendrijų pirmininkams siunčia informaciją apie liftų būklę reguliariai kelis kartus per metus. „Be to, norėdami daugiau sužinoti apie savo lifto būklę namo administratoriai ar bendrijos pirmininkai, taip pat ir gyventojai visuomet gali kreiptis į mūsų įstaigą“, – papildo pašnekovas.
3. Sprendimui priimti būtina surinkti reikiamą balsų skaičių
Po susirinkimo gyventojai turi balsuoti. Kad sprendimas būtų priimtas, už vieną pasiūlymo variantą turi nubalsuoti gyventojų dauguma. Jeigu sprendimas priimamas, gyventojų atstovas organizuoja sutarties pasirašymą su pasirinktu rangovu ir imamasi darbų.
„Tačiau dažnai nutinka ir taip, kad balsavimui suorganizuoti ar sprendimui priimti neužtenka gyventojų balsų, tuomet visa tai užtrunka dar ilgiau ir dažnai sprendimai nebūna priimti iki lifto išjungimo, tad čia labai svarbus gyventojų įsitraukimas. Žinoma, mes visuomet stengiamės užtikrinti reikiamų dalių turėjimą sandėlyje, kad galėtume imtis darbų nedelsiant. Tačiau laikotarpis, kol naujas liftas bus įrengtas, priklauso ir nuo to meto darbų srautų, tad kuo anksčiau planuojame darbus, tuo gyventojams būna mažiau nepatogumų“, – komentuoja M. Romaška.
