Renkantis naują automobilį norisi, kad jis gerai atrodytų, būtų komfortiškas ir saugus. Naujos pagalbinės sistemos palengvina vairuotojų darbą, tačiau skirtingų gamintojų modeliuose jų efektyvumas ir naudojimo patogumas – nevienodas. Specialistai pataria prieš išvažiuojant iš salono išsiaiškinti, kaip viskas veikia.
Kamera veidrodėlyje. Pranešimo autorių nuotr.
Visos pagalbinės saugumo sistemos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas. Pirmajai priskiriamos tos, kurios tik informuoja ar įspėja, antroje grupėje esančios sistemos padeda valdyti automobilį.
Pranešimai apie nukrypimą nuo eismo juostos priskiriami pirmajai grupei, o avarinis stabdymas išvengiant avarijos arba švelninant jos pasekmes – antrajai. Bene pažangiausią tokių saugumo sistemų rinkinį visoje rinkoje kol kas diegia „Tesla“ – šie modeliai gali kurį laiką važiuoti visiškai autonomiškai ir, nors oficialiai draudžiama ilgesniam laikui paleisti vairą, piktnaudžiaujančių tuo netrūksta. Grupelėje, kiek atsiliekančioje nuo „Tesla“, yra keli gamintojai – BMW, „Kia“ ar „Volvo“, kurių pažangiausi automobiliai turi dalinio autonominio vairavimo sistemas.
Sistemos vairuotojui tik padeda
VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas įspėjo pernelyg nepasitikėti pagalbinėmis saugos sistemomis. Anot jo, šiuolaikinių automobilių vairuotojas vis dar atlieka pagrindines užduotis, o elektronika tik padeda.
Įvairių šalių eismo specialistai aktyviai skatina inovacijas kuriančius automobilių gamintojus kaip pagrindinį naujų technologijų diegimo tikslą pasirinkti eismo saugumą.
Pavyzdžiui, incidentai, kurie nutiko vairuotojams naudojantis „Tesla“ autonominio valdymo sistema, privertė šią kompaniją įdiegti jos pakeitimą, pagal kurį tris kartus iš eilės ilgesniam laikui patraukus rankas nuo vairo tenka sustoti šalikelėje ir iš naujo aktyvuoti elektros variklį.
„Kai sistema nesupranta, kas vyksta, žmogus turi perimti vairavimą, bet jam prireikia laiko susiorientuoti situacijoje. Tokios situacijos lėmė ne vieną eismo įvykį“, – konstatavo S. Šuminas.
Sistemų naudą įrodo statistika
S. Šuminas pritarė, kad tokios sistemos kaip aklosios zonos stebėjimo pagalba suteikia papildomo patogumo – vairuotojas iš karto žino, kad rikiuotis pavojinga ir greta važiuoja transporto priemonė, kurios jis nepastebėjo.
JAV greitkelių saugumo draudimo instituto (IIHS) tyrimo duomenimis, per pirmąjį 2019 metų pusmetį aklosios zonos stebėjimo įranga leido 14 proc. sumažinti eismo įvykių, kuriuose susiduria besirikiuojantys automobiliai, skaičių. Dar daugiau (24 proc.) krito tokių avarijų su sužeistaisiais rodiklis.
Šios sistemos įtaka eismo saugumui yra viena didžiausių, o kiekvienas jos patobulinimas ją tik didina. Pavyzdžiui, įjungus naujojo „Kia Sorento“ posūkio signalą prietaisų skydelyje įjungiamas tos pusės šoninės plataus kampo kameros vaizdas. Tai leidžia vairuotojui geriau matyti gretimą eismo juostą su nematoma zona ir prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus, taip pat neatitraukiant akių nuo kelio matyti, kada manevrą atlikti jau saugu. Šiuo metu tai yra bene pažangiausia nematomos zonos stebėjimo sistema visoje rinkoje.
Vairavimo egzamine būtinas ir judesys galva
„Regitros“ direktoriaus pavaduotojas S. Šuminas priminė, kad dalis sistemų gali netiksliai veikti žiemą, sniegui padengus žymėjimo linijas arba esant prasto matomumo sąlygoms. Vartotojo instrukcijose, anot specialisto, visuomet nurodytos šiuolaikinių sistemų naudojimo galimybės ir apribojimai. Vis dėlto dažnai nutinka taip, kad pirkėjai funkcionalumą pradeda aiškintis tik jau įsigiję naują automobilį, nors to teirautis vertėtų dar prekybos salone.
„Regitros“ automobiliai taip pat aprūpinti šiuolaikinėmis pagalbinėmis sistemomis. Vis dėlto įmonės atstovas iš karto pabrėžė, kad nors ir yra aklosios zonos stebėjimo įranga, egzaminuojamas vairuotojas vis tiek privalo pasukti galvą ir žvilgtelėti per petį.
„Pagalbininkai yra gerai, bet mes norime, kad nauji vairuotojai gautų pačių pamatinių įgūdžių“, – pabrėžė S. Šuminas.
Nepaisant visų pažangių saugumo sistemų, už automobilio valdymą atsakingas yra vairuotojas, tad kol neegzistuoja visiškai autonominės transporto priemonės, prie vairo sėdintis žmogus privalo turėti visą saugaus vairavimo įgūdžių rinkinį.
Privaloma taps ir nauja įranga
Iš visų naujausių pagalbinių sistemų kol kas bene labiausiai pasiteisino priekyje esančios kliūties fiksavimo įranga su avarinio stabdymo funkcija. IIHS duomenimis, jomis aprūpinti automobiliai 50 proc. rečiau patenka į tipiškas avarijas, kai trenkiamasi į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Kai kurie automobilių gamintojai taip pat vertina autonominio stabdymo ar įspėjimo apie artėjančią kliūtį sistemas ir jas diegia standartiškai į pačius mažiausius automobilius, net ir tokius kaip „Kia Picanto“.
Šios įrangos naudą įvertino ir Europos Parlamento eismo saugumo ekspertai. Nuo 2025 metų ji bus privaloma visiems naujiems automobiliams.
Taip pat būtina taps ir įranga, galinti fiksuoti nuovargio simptomus. Europoje tam skiriama ypač daug dėmesio, nes pagal statistiką net viena iš keturių avarijų, kuriuose yra žuvusiųjų, padaroma, kai vairuotojas yra pervargęs.
Aktuali problema išlieka ir pėsčiųjų saugumas, todėl vis daugiau gamintojų diegia pėsčiųjų ir gyvūnų atpažinimo įrangą. Čia taip pat gelbėja ir naktinio matymo sistemos, kol kas dažniausiai siūlomos brangesniuose modeliuose. Saugumą tamsiu paros metu užtikrina įprastai į brangesnius automobilius montuojami preciziškai kelią apšviečiantys LED žibintai. Kita vertus, kai kurie gamintojai tokią technologiją diegia ir į kompaktinius modelius, pavyzdžiui, „Kia Ceed“ ar „Volvo V40“ gali būti užsakomi su artimosiomis ir tolimosiomis LED šviesomis.