Oksforde įsikūrusi „Oxford PV“ tvirtina, kad naujoji technologija jiems leido sukurti pačius efektyviausius fotoelementus pasaulyje. Šauniausia yra tai, kad technologijų kompanija jau šių metų pabaigoje pradės masiškai gaminti šiuos elementus, o kitų metų pradžioje juos galės įsigyti visi, kas tik jų panorės.
Oksforde įsikūrusi „Oxford PV“ tvirtina, kad naujoji technologija jiems leido sukurti pačius efektyviausius fotoelementus pasaulyje. Šauniausia yra tai, kad technologijų kompanija jau šių metų pabaigoje pradės masiškai gaminti šiuos elementus, o kitų metų pradžioje juos galės įsigyti visi, kas tik jų panorės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Saulės fotolementų rinkoje dominuoja silicio pagrindo elementai ir nors dėka inžinierių sumanumo jų efektyvumas kasmet po truputi paauga, tačiau iš esmės jau esame pasiekę ribą.
Didžiausios viltys yra teikiamos perovskitui. Ši medžiaga gana dažnai laikoma naujuoju raktu, leisiančiu pasiekti proveržį saulės energetikoje.
Ir tikrai. Ne kartą rašėme apie JAV ir Europos mokslininkų pasiekimus ir įspūdingus perovskitinių saulės fotolementų efektyvumo rodiklius.
„Oxford PV“ taip pat pasinaudojo perovskito kristalais ir jais padengė tradicinį silicio pagrindo saulės fotoelementą. Tai, pasak inžinierių, leidžia absorbuoti skirtingo spektro saulės spindulius ir ženkliai padidinti tokių elementų efektyvumo rodiklius bei sumažinti jų kaštus.
Įprasto silicio pagrindo fotoelemento efektyvumas siekia maždaug 22 proc., tačiau „Oxford PV“ sukurtas fotoelemento efektyvumas siekia 27,3 proc. Tai iškart tapo pasaulio rekordu, tarp tokio tipo fotoelementų.
Be to, kad „Oxford PV“ sukurti saulės fotoelementai gali generuoti beveik trečdaliu daugiau elektros energijos, jie bus kiek kitokios išvaizdos. Įprasti fotoelementai yra mėlyno atspalvio. „Oxford PV“ elementai bus juodos spalvos ir geriau susilies su pastatų stogų dangomis.
„The Guardian“ pažymi, kad perovskito kristalus atrado rusų mineralogonai Uralo kalnuose ir tai įvyko dar 1839-aisiais. Tačiau tik pastaruosius 10 metų visi pasaulio mokslininkai dirba prie šio elemento ir bando jį panaudoti kurdami naujos kartos saulės fotoelementus.
Vyriausias „Oxford PV“ technologijų specialistas dr. Chris’as Case’as teigia, kad perovskito panaudojimas reiškia „tikrą pokytį“ saulės energetikoje, kurioje iš esmės kardinalių pokyčių nėra įvykę nuo pat šeštojo dešimtmečio, kai buvo pradėtos gaminti silicio pagrindo saulės panelės.
„Silicis pasiekė savo galimybių ribą, – teigia Chris’as. – Dar galima patobulinti tam tikrus dalykus ir sumažinti gamybos kaštus, bet iš esmės jau pasiekėme jo efektyvumo ribą. Perovskito medžiaga saulės energetikoje yra kažkas visiškai naujo.“
„Oxford PV“ ties šia sritimi dirba jau daugiau, kaip dešimtmetį ir stiprų impulsą judėti į priekį jie gavo 2010-aisias metais, kai užsitikrino 100 000 svarų sterlingų paramą iš JK vyriausybės, o prieš tai jau buvo pritraukę lėšų ir iš tokių investuotojų, kaip Norvegijos naftos milžinės „Equinor“, „Legal & General Capital“ ir Kinijos atsinaujinančių energijos šaltinių milžinės „Goldwin“.
„Oxford PV“ vykdomasis direktorius Frank’as Averdung’as tvirtina, kad jie yra pasirengę pradėti masinę naujųjų saulės fotolementų gamybą ir taip aplenkti kitas kompanijas.
„Be abejo, kad yra ir kitų kompanijų, dirbančiu su perovskitu. Ir visų jų dėmesys yra sutelktas į komerciškai patrauklius saulės fotoelementus. Tačiau nei viena iš tų bendrovių neskiria tokio dėmesio silicio ir perovskito tipo saulės elementams, kokį skiriame mes“, – teigia Frank’as.
Frank’o žodžiuose yra tiesos. Didelė dalis kitų inžinierių komandų bando pagaminti saulės fotoelementus, kurių pagrindas būtų išskirtinai pervoskitas. Kodėl taip daro? Nes tokių elementų efektyvumas yra tiesiog kosminis.
Štai ir JAV mokslininkai sugebėjo pasiekti 47,1 proc. fotoelmentų efektyvumą. Tai kur kas daugiau, palyginus su silicio pagrindo 22 proc. ar tų pačių „Oxford PV“ sukurtu fotoelementu, kurio efektyvumas siekia 27,3 proc.
Bėda ta, kad tokie įspūdingi rezultatai pasiekiame tik laboratorijose ir dar blogiau, kad gaminti perovskito pagrindo fotoelementus kol kas yra brangu ir komerciškai nepatrauklu. Tad šiam momentui toks „hibridinis“ JK inžinierių saulės fotoelementas tampa puikiu sprendimu. Klausimas lieka tik vienas: kokia bus kaina? Jei jau nuspręsta juos pradėti gaminti šiais metais ir pirkėjams pasiūlyti nuo kitų metų pradžios, tikėtina, kad kaina bus patraukli.
