Jau 2021-aisiais visame pasaulyje gali būti įrengta milijardas vaizdo stebėjimo kamerų. Daugelis jų šiuo metu veikia Kinijoje. Tačiau ši visuotinio stebėjimo tendencija kelia nerimą ekspertams, rašoma „Die Welt“.
Kameros, įrašančios kiekvieną žingsnį. Tai, kas dar visai neseniai skambėjo kaip ateities antiutopijos scenarijus, jau šiandien tapo ne vieno miesto pasaulyje realybe. Technologijų žurnallo „Comparitech“ reitingas rodo, kad kameros miestuose ypač išplito Kinijos miestuose.
Yra miestas, kuriame vidutiniškai 1 tūkst. gyventojų tenka 120 kamerų
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
---|
Skaičiuojama, kad net 14 iš 15 daugiausiai kamerų įsirengusių miestų pasaulyje yra Kinijoje. Vienintelė išimtis – Londonas, Didžiosios Britanijos sostinė, užimanti 3-ąją vietą pagal kamerų skaičių tūkstančiui gyventojų.
Jeigu vertintume absoliučias vertes, tai daugiau kamerų yra įrengta Pekine su Šanchajumi (atitinkamai 1,15 ir 1 mln.). Tačiau reitingas sudarytas pagal kamerų ir miesto gyventojų skaičių santykį.
Pirmąją vietą reitinge užima kinų miestas Tajuanas. Ten gyvenantiems 3,8 kinų tenka apie 365 tūkst. kamerų – daugiau nei 120 įrenginių tenka 1 tūkst. gyventojų.
Tiesa, kameros jau seniai nebėra tik Kinijos „Didžiojo brolio“ sekimo dalis. Vokietijoje taip pat įrengtas įspūdingas jų skaičius. 1 tūkst. Berlyno gyventojų tenka 17,46 tūkst. kamerų. Šis miestas pasaulio reitinge užima 50-ąją vietą.
Maskvoje, kuri užima 29-ąją vietą lentelėje, yra įrengta 193 tūkst. kamerų (12,5 mln. gyventojų). Tyrimo duomenys buvo surinkti 2016-aisiais – per pastaruosius ketverius metus kamerų skaičius galėjo ženkliai išaugti.
Vilniuje oficialiai veikia (arba netrukus veiks) apie 200 kamerų (virš 600 tūkst. gyventojų). Tai yra apie 0,34 kameros 1 tūkst. gyventojų.
Konsultacijų bendrovės IHS Markit duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra įrengta apie 770 mln. kamerų, beveik pusė jų – Kinijoje. Analitikų teigimu, 2021-ųjų pabaigoje pasaulyje jau bus 1 mlrd. kamerų – taigi vidutiniškai viena kamera teks 8 Žemės gyventojams, per metus jų skaičius išaugs apie 30 proc. Lydere šioje srityje ir toliau išliks Kinija.
Ekspertai: kamerų nauda yra, tačiau efektyvumas – abejotinas
„Kameros vis labiau laikomos kaip didesnė sekimo grėsmė už didžiųjų IT bendrovių kuriamas programėles telefonuose. Šių atveju bent jau lieka jausmas, kad vartotojai turi galimybę kontroliuoti prieigą prie savo duomenų – o to negalima pasakyti apie vaizdo kamerų stebėjimą“, – pažymi informacinio saugumo ekspertas Dennis-Kenji Kipkeris.
Kamerų nauda nusikaltimų išaiškinime yra neabejotina, tačiau teisininkas D.-K. Kipkeris tvirtina, kad jų efektyvumas yra abejotinas: „Tam, kas daro nusikaltimus afekto būsenoje, kamera nieko nelemia. O tas, kuris planuoja nusikaltimą, jau iš anksto numato, kur jį gali nufilmuoti kameros“.
Tačiau kamerų gatvėse idėjos šalininkai argumentuoja, kad galimybė naudotis įrašais kovoje su nusikalstamumu yra didelė paspirtis. Skirtingai nuo liudininkų parodymų jos gali objektyviai pateikti įvykį, teigia „Die Welt“ kalbintas kriminalistikos ekspertas Danielis Kretzschmaras.
Kritikai į tai atšauna, kad žmonės iš esmės turi teisę viešosiose vietose nebūti stebimi. Todėl vaizdo įrašų darymas, ypač kurį atlieka privačios bendrovės, jų manymu, yra žmogaus teisių pažeidimas.
Žmogaus teisių gynėjus neramina ne tik augantis kamerų skaičius, bet ir tobulėjantis ir vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas.
„Dar neseniai didelį rezonansą sukėlė lenkų bendrovė „Pim Eye“. Pasirodė, kad jos paieškos sistema turi prieigą prie 900 mln. žmonių veidų – piktnaudžiavimas tokia informacija yra milžiniškas. Visi, kurių fotografijos yra internete, gali atsidurti duomenų bazėje. Ar teisėti „Pim Eyes“ veiksmai, vis dar neaišku“, – pasakojo D.-K. Kipkeris. Pasak eksperto, „Pim Eyes“ leidžia vien iš fotografijos surasti žmogų internete – prieigą jie gali gali per sekundės dalis.
„Yra pakankamai gyvenimo sferų, kur dirbtinio intelekto panaudojimas yra tikslingas – tikina D.-K. Kipkeris. – Tačiau kai vyksta kišimasis į asmeninį gyvenimą ir sekamas pavienių asmenų gyvenimo būdas, turi būti nustatytos aiškios ribos“.
Beje, viena aplinkybė leidžia duomenų gynėjams ramiau atsidusti: šiuo metu daugelis sistemų dirba tik ribotai. JAV nacionalinio standartų ir technologijų instituto ataskaitoje teigiama, kad pagrindinė to priežastis – privalomas kaukių dėvėjimas. Klaidų atpažįstant asmenis pagal veidą skaičius tokiu atveju išauga iki 50 proc. Kuo labiau uždengta nosis, tuo sunkiau atpažinti asmenį.