Pritraukia žaibą, kenkia gamtai, žiemą negamina elektros, po kelių metų pasieks NASA lygį – tokius ir panašius mitus tenka neigti apie saulės elektrines, kurių daugėja ir ant namų stogų, ir saulės elektrinių parkuose laukuose. Nors susidomėjimas saulės elektrinėmis auga, pasitaiko, kad žmonės vis dar nesiryžta jų įsigyti būtent dėl keistų įsitikinimų.
Pritraukia žaibą, kenkia gamtai, žiemą negamina elektros, po kelių metų pasieks NASA lygį – tokius ir panašius mitus tenka neigti apie saulės elektrines, kurių daugėja ir ant namų stogų, ir saulės elektrinių parkuose laukuose. Nors susidomėjimas saulės elektrinėmis auga, pasitaiko, kad žmonės vis dar nesiryžta jų įsigyti būtent dėl keistų įsitikinimų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Jei saulės elektrinę pasitaiko pamatyti pas artimuosius ar pažįstamus, žmonės paprastai ir patys sau tokios užsinori: siekdami mažesnių išlaidų už elektrą ar norėdami gyventi tvariau, „žaliau“. Vis dėlto, apie jas tenka išgirsti tokių keistų dalykų, kad ir žinovai kartais gerokai nustemba“, – sako elektros energijos bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.
Mitas Nr. 1: negamina elektros, kai apsiniaukę
Dažnai galvojama, kad žiemą ar apniukusiomis dienomis saulės elektrinė negeneruoja elektros. Pasak eksperto, Lietuvoje mažiausiai efektyvūs yra mėnesiai nuo lapkričio iki vasario, bet kitus aštuonis mėnesius mūsų kraštuose šviečiančios saulės pakanka pasigaminti tiek elektros, kad jos užtenka visiems metams.
„Net ir „neefektyviais“ mėnesiais saulės jėgainės elektrą gamina, tik mažesniais kiekiais. Pavyzdžiui, 5 kilovatų galios elektrinės momentinis pagaminamas energijos kiekis saulėtą dieną gali siekti 5 kilovatus, o stipriai apsiniaukusią – apie 1 kilovatą. Per lapkričio-vasario laikotarpį saulės elektrinė pagamina tiek pat elektros energijos, kaip per visą kovo mėnesį, o dažnais atvejais net ir daugiau“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Mitas Nr. 2: reikia dažnai plauti
Saulės elektrinių moduliai natūraliai apsineša dulkėmis, žiedadulkėmis, tačiau elektrinių modulių paviršiai ypatingi tuo, kad dulkės prie jų neprilimpa taip, kaip prie kitokių paviršių. Be to, jie visada nukreipti į dangų ir Lietuvos klimato sąlygomis lietus puikiai nuplauna nešvarumus. Lygiai taip pat žiemą sniegas neprilimpa prie modulių ir vos pasirodžius saulei tiesiog nučiuožia žemėn, jei stogo kampas yra nors dešimt laipsnių. Tai nutinka dėl vidinio saulės elektrinės veikimo proceso: kai saulės modulis gamina elektros energiją, išsiskiria šiek tiek šilumos, kuri padeda atitirpinti sniegą nuo modulio paviršiaus ir sniegas lengvai nuslysta žemyn.
„Apdulkėjusio saulės modulio efektyvumas nukrenta vos 2-4 proc. ir tik iki pirmo lietaus. Tad saulės modulių reguliariai plauti nebūtina, galima nebent kartą per metus, geriausia – vasario pabaigoje, nuvalyti juos įprastais stiklo valikliais ir paruošti naujam elektros gamybos sezonui“, – pataria K. Dryžas.
Mitas Nr. 3: pritraukia žaibą
Baiminamasi, kad saulės elektrinės gali tapti žaibo iškrovos objektu, tačiau tokį įsitikinimą ekspertas taip pat vadina mitu.
„Žaibo išlydžiui svarbus objekto aukštis ir tai, ar toje vietoje susikaupia tam tikras elektringųjų dalelių kiekis ore ir žemėje. Saulės elektrinės dažniausiai yra montuojamos lygiagrečiai pastato stogui arba prie žemės, saulės moduliai taip pat nekuria elektringųjų dalelių, todėl ir įtakos žaibui turi kaip ir bet kuris kitas įprastas daiktas“, – tvirtina K. Dryžas.
Mitas Nr. 4: technologinė pažanga ištiks po poros metų
Nemažą dalį žmonių nuo tokios elektrinės įsigijimo sustabdo manymas, kad technologinė pažanga sparčiai žengia į priekį, tokios elektrinės populiarėja ir greičiausiai pigs, tad verta keletą metų palaukti.
„Saulės modulių efektyvumas per 5-8 metus vidutiniškai padidėja apie 15-20 proc. Nors kainos modulių rinkoje krinta ne taip greitai ir žymiai kaip norėtume, stipraus visos saulės elektrinės pigimo neverta tikėtis, kol pasaulyje nebus išrasta ir pradėta masiškai naudoti nauja švarios elektros gamybos technologija, kaip dabar yra su saulės energija. Elektrinės kainos atsveriančioji dalis yra žmogiškieji resursai ir pragyvenimo lygis, kuris su metais vis auga, taip pat transportavimo paslaugos, papildomi mokesčiai. Kitaip tariant, už poros metų saulės elektrinės savo segmente NASA lygio tikrai nepasieks.
„Ką galime rekomenduoti, kad nauda būtų juntama kuo greičiau – statytis elektrinę su rinkoje dabar esančiais naujausios technologijos moduliais, kuriems suteikiamos geros garantijos, bei gauti Aplinkos projektų valdymo agentūros teikiamą paramą saulės elektrinėms. Su ja atsiperkamumas siekia 6-8 metus, priklausomai nuo elektros energijos momentinio suvartojimo bei elektros kainos rinkoje. Tad klientui tiesioginė grąža prasidės greičiau nei atsiras „tobulos technologijos“, – mano K. Dryžas.
Mitas Nr. 5: gaminant jėgainių modulius teršiama aplinka
Šiuo metu pagrindinis elementas saulės modulyje, kurio dėka generuojama elektros energija, yra silicis, tad kartais pasigirsta nuomonių, jog silicio gryninimo procesai didina aplinkos taršą.
K. Dryžo teigimu, naivu būtų manyti, kad vėjo jėgainių, saulės elektrinių ar branduolinių elektrinių statybos procesų metu neatsiranda nė kiek išmetamųjų teršalų, tačiau jų kiekiai, palyginti su iškastinio kuro gavybos ir gamybos procesais, yra labai nedideli.
„Naujausioje Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad palyginti su iškastinio kuro naudojimu, saulės modulių gamyboje į aplinką išsiskiria žymiai mažesnis CO2 kiekis, tad saulės elektra ne veltui ir pelnytai vadinama žaliąja energija“, – sako ekspertas.
