Daugelio laukta vasariška šiluma gali pasirodyti nei tokia maloni, nei labai saugi. Jai atremti kai kurie griebsimės ventiliatorių ar kondicionierių. O štai kiti, jau turėję blogos patirties, baidysis šių elektroninių oro vėsinimo priemonių tarsi užkrato: ne vienas yra įsitikinęs, kad šie prietaisai gali tapti tiesiogine peršalimo ar kito susirgimo priežastimi.
Daugelio laukta vasariška šiluma gali pasirodyti nei tokia maloni, nei labai saugi. Jai atremti kai kurie griebsimės ventiliatorių ar kondicionierių. O štai kiti, jau turėję blogos patirties, baidysis šių elektroninių oro vėsinimo priemonių tarsi užkrato: ne vienas yra įsitikinęs, kad šie prietaisai gali tapti tiesiogine peršalimo ar kito susirgimo priežastimi. Gydytoja įvardijo, kam panašios vėsinimo priemonės gali pagelbėti, o kada jos tik pakenks, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kenkia per didelis temperatūrų skirtumas
Kai kurie žmonės apskritai vengia naudoti kondicionierių ar kitą vėsinimo prietaisą. Kartais linkstama manyti, kad dėl šių prietaisų kaltės net ir vasarą susergame peršalimo ligomis. Gydytojai skuba taip manančius pakoreguoti: kondicionieriai dėl peršalimo tikrai nėra kalti. Kalti yra tie, kurie neteisingai šia įranga naudojasi.
„Dažniausia klaida, naudojant kondicionierių – jie įjungiami didžiausiu pajėgumu, kad patalpoje būtų beveik šalta, pučiamas oras nukreipiamas tiesiai į žmogų – taip siekiame kuo greičiau atvėsti, atėję iš šiltos aplinkos. Būtent šis didžiulis temperatūrų skirtumas ir kenkia. Jei lauko temperatūra siekia, pavyzdžiui, 30 °C, o namuose, biure ar mašinoje kondicionierių nustatome ties 19 °C šilumos rodmeniu – tai yra didžiulis 11 °C skirtumas, ir būtent jis gali turėti įtakos peršalimo ligoms atsirasti“, – aiškina medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė.
Ji taip pat pabrėžia: visgi reikėtų suprasti, kad pats šaltas oras savaime peršalimo ligų tikrai nesukelia – jas visada sukelia virusai. Šaltis tiesiog padidina mūsų organizmo imlumą aplinkos virusams. Todėl karštą vasaros dieną, kai lauke temperatūra yra didesnė nei 30 °C, patalpas rekomenduojama atvėsinti iki 24–26 °C temperatūros – tada peršalimo ligos nepuls, nes organizmas nepatirs temperatūrinio šoko.
Šeimos gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad optimali temperatūra žmogui būti ir dirbti yra 20–22 °C, o patalpoje, kurioje žmogus miega, geriausia palaikyti apie 17–19 °C oro temperatūrą.
Kondicionierius rekomenduojamas tada, kai temperatūra yra aukštesnė ir pats žmogus jaučia diskomfortą. „Vis dėlto yra žmonių, kurie puikiai jaučiasi ir tada, kai patalpoje yra 25 °C, ir jei žmogus nejaučia diskomforto – kondicionieriaus jungti tikrai nereikia“, – aiškina E. Šukė.
Kada verta rinktis kondicionierių ir kuo pavojingas „vėjelis“
Kai kada manoma, kad paprastas ventiliatorius, arba vadinamasi „vėjelis“, yra mažiau pavojinga priemonė nei kondicionierius. Laikantis šio požiūrio, deja, irgi galima apsigauti.
„Abi priemonės gali praversti, jeigu jos vartojamos teisingai. Esant aukštai aplinkos temperatūrai – tikrai geriau kondicionierius, nes jis gal patalpas atvėsinti iki reikiamos temperatūros ir padėti žmonėms išvengti įvairių susirgimų. Aukšta aplinkos temperatūra ypač pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, trombozėmis, cukriniu diabetu, turintiems viršsvorio, miego sutrikimų – tokiems žmonėms tikrai reikėtų pagalvoti apie kondicionieriaus įsigijimą“, – pastebi šeimos gydytoja.
Ventiliatorius, skirtingai nei kondicionierius, negali sumažinti oro temperatūros: jis veikia tik „jutiminę“ temperatūrą, todėl turėtų būti naudojamas esant mažesniems karščiams. Vis dėlto šiuos prietaisus reikėtų naudoti atsargiai, ypač – sergant odos ligomis. Jei mėgausimės stipriu į mus pučiančiu „vėju“, jis išgarins visą odos paviršiuje esančią drėgmę, tai sukels odos išsausėjimą, niežulį, o kartais odos ar ir kitų organų alergijas.
Ką reikėtų atsiminti, naudojant ventiliatorių ar kondicionierių
- Įjungę ventiliatorių, nenukreipkite jo sukuriamo oro srauto tiesiai į žmogų, kad jis neatsidurtų tarsi „vėjo tunelyje“. Ventiliatorius turėtų veikti ne didžiausiu pajėgumu ir nuolat keisti pūtimo kryptį, kad sukeltų oro cirkuliaciją kambaryje.
- Naudojantis kondicionieriumi, svarbiausia yra teisingai pasirinkti temperatūrą ir atsispirti norui nustatyti ją ties 17 °C ar mažiau laipsnių, kad jaustumės tarsi šaldytuve. Kondicionieriams taip pat svarbu, kad šaltas oras būtų pučiamas ne tiesiogiai į žmogų, bet nuolat keistų kryptį ir taip vėsintų visą kambarį.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad prasidėjus vasaros karščiams žmonės kartais aptinka, kad jų turėti prietaisai nebeduoda reikiamo efekto, neveikia tiksliai pagal nustatymus, sugedo kai kurios jų funkcijos. Kadangi vėsinimo efekto norisi čia ir dabar, o ne tada, kai prietaisą sutaisys meistrai, neretai ši elektronikos įranga tiesiog neatsakingai išmetama.
„Nors ventiliatoriai ir kondicionieriai, kaip ir kiti elektronikos prietaisai yra labai panašūs į plastiko ar metalo gaminius, tačiau iš tiesų tai yra iš daugelio medžiagų pagaminti bei įvairių cheminių elementų turintys daiktai. Jeigu jie išmetami ne į specialius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius, gali patekti į sąvartynus. Jiems irstant ir vykstant cheminėms reakcijoms, užteršiamas žemė, gruntiniai vandenys bei oras“, – aiškina L. Jurevičienė.
Ji primena, kad EPA turi smulkiosios elektronikos atliekoms, panaudotoms baterijoms ir dujošvytėms lempoms bei stambiagabaritėms elektronikos atliekoms skirtus surinkimo tinklus. Smulkiosioms elektronikos atliekoms skirtus konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose ir kitur, o šalia prekybos centrų yra pastatyti konteineriai stambiagabaritėms elektronikos atliekoms. Gyventojams, siekiantiems dar didesnio paslaugos patogumo, stambiąsias elektronikos atliekas EPA iš namų ūkių išveža nemokamai.
