Po kelių mėnesių trukusių griežtų apribojimų kovojant su COVID-19, daugelis rinkos žaidėjų grįžta į gyvenimą. Tiesa, jau visiškai kitokiomis sąlygomis – su apsauginėmis kaukėmis ir rankų dezinfekavimu. Tačiau užtenka vieno susirgusio darbuotojo įmonėje, kad veikla vėl būtų apribota arba nutraukta. Norint užkirsti kelią šiam scenarijui, vis dažniau pasigirsta kalbų apie termovizorius, fiksuojančius žmogaus temperatūrą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Termovizoriai – naujas kontrolės būdas
Naująją koronaviruso infekciją tyrinėjantys mokslininkai sutaria, kad karščiavimas – dažniausias simptomas, pranešantis apie COVID-19 užsikrėtusį žmogų. Tačiau vienu metu kelioms dešimtims žmonių nustatyti kūno temperatūrą – iššūkis, kuriam reikia pasiruošti iš anksto.
Andrius Dapkevičius, didžiausio pasaulyje vaizdo stebėjimo sistemų „Hikvision“ atstovas Lietuvoje sako, kad termo kameros – vienas efektyviausių sprendimų didelėse erdvėse, kuriose vyksta nuolatinis judėjimas. Šiuolaikinės termo kameros vienu metu fiksuoja judančių žmonių temperatūrą, taip nesudarant eilių ir išvengiant susibūrimų.
„Nors termovizorių kameros infekcijos neaptinka, jos akimirksniu įvertina žmogaus temperatūrą 0,2 laipsnių tikslumu, nustatant karščiausią tašką veide. Termo kameras galima sukonfigūruoti taip, kad fiksavus aukštesnę temperatūrą nei įprastai, įsijungia sirenos, sistemos administratoriams pranešančios apie tariamą infekcijos nešiotoją prieš jam patenkant į patalpas ir išplatinant galimą infekciją kitiems“, – veikimo principus aiškina specialistas.
Koronavirusu užsikrėtus vienam iš darbuotojų, kelios dešimtys kitų privalėtų saviizoliuotis, įmonės veikla būtų apribota arba visai sustotų, o nuostoliai – išaugtų. Siekiant išvengti blogiausio scenarijaus, termo kameras jau naudoja beveik visi oro uostai pasaulyje, didžiosios gamyklos, ugdymo įstaigos, apie tai vis garsiau svarsto ir prekybos centrai bei renginių organizatoriai, norintys atnaujinti savo veiklą.
Sprendimas didelėms erdvėms
Ilgametę apsaugos sistemų diegimo patirtį turintis A. Dapkevičius sako, kad termo kamerų pasirinkimą nulemia vieta ir subjekto veikla. Jeigu, pavyzdžiui, konditerijos gamykloje ar autoservise dirba vos keli darbuotojai ir žmonių judėjimas – minimalus, jų temperatūrai matuoti pakaktų įprasto termometro. Tačiau galvojant apie ofisą su keliais tūkstančiais darbuotojų, ligonines ar koncertus, kuriose vyksta nuolatinis žmonių judėjimas, „Hikvision“ atstovas A. Dapkevičius rekomenduoja apsvarstyti tam specialiai pritaikytos įrangos įdiegimą.
„Prie įėjimo ant sienos įrengus termo terminalą su temperatūrą fiksuojančia kamera, kiekvienas atėjęs asmuo privalėtų į ją pasižiūrėti. Prireikus galima nustatyti temperatūros rėmus, tai yra, kokią temperatūrą fiksavus asmuo neįleidžiamas į patalpas. Taip pat galima suprogramuoti užrakto sistemą – termo kamera aptinka karščiuojantį asmenį ir automatiškai užrakina įėjimo duris. Tokia prevencija padėtų ne tik identifikuojant galimai sergantį asmenį, tačiau taip pat nuo infekcijos plitimo padėtų apsaugoti kitus žmones“.
Kas lemia termo kamerų tikslumą?
Norėdami užtikrinti maksimalų saugumą ir termo kamerų efektyvumą, specialistai pataria jas naudoti vėsesnėse patalpose dėl itin greitai išryškėjančio temperatūrų skirtumo. „Tai ypač aktualu pramogų sektoriui. Viena, kai renginys vyksta lauke – tam gali pakakti ir nešiojamų termo kamerų. Tačiau nemažai renginių – koncertai, parodos ar spektakliai – vyksta uždarose ir kondicionavimo sistemas turinčiose patalpose, kuriose temperatūros pokyčius šios kameros pastebi itin greitai ir tiksliai, o tai leidžia identifikuoti galimai sergantį asmenį“, – teigia A. Dapkevičus.
Lengvėjančios karantino sąlygos šalyje įvairiems sektoriams atveria ne tik naujas galimybes, bet ir atneša papildomą atsakomybę už žmonių saugumą. Nors naujoji infekcija kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų, jau dabar diegiami saugikliai gali padėti išvengiant antrosios COVID-19 bangos. Vienas jų – dažniausiai pasireiškiančio simptomo – karščiavimo – atpažinimas termo kamerų pagalba.