Šylant orams ir laisvėjant karantino apribojimams, vis dažniau žmonės renkasi pramogas lauke ir kelia bepiločius orlaivius, kitaip dar vadinamus dronais. Bepiločiai orlaiviai išties smagi pramoga, puiki galimybė fiksuoti įdomius kadrus ir, neretai, vertinga pagalba verslui. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai dar ir didžiulė atsakomybė. Šį teiginį patvirtina ir pasaulyje kartas nuo karto pasikartojantys incidentai, kurių metu dėl neatsakingai valdomo drono būna uždaryta ar bent jau sutrikdyta oro erdvė. Vienas tokių pavyzdžių, prieš porą metų Gatviko oro uoste, Londone, įvykęs incidentas, kurio metu dėl neatsakingai valdomo drono teko atšaukti šimtus skrydžių.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Laimei, Lietuvoje tokių įvykių užfiksuota nebuvo. Tačiau prieš leidžiant bepiločiam orlaiviui kilti, būtina atsiminti pagrindines taisykles ir jomis vadovautis. Lietuvos oro erdve naudojasi įvairūs oro erdvės naudotojai – lėktuvai, sraigtasparniai, balionai, parasparniai, bepiločiai orlaiviai. Oro erdvė yra ribota ir daugėjant naudotojų skaičiui ji, deja, nesiplečia, tad visi turi ja naudotis netrukdydami vieni kitiems ir užtikrindami tokius svarbius dalykus kaip saugumas ir privatūs interesai.
Erdvės, kuriose draudžiama skraidyti
Egzistuoja specifinės erdvės, kuriose bepiločiai orlaiviai gali skraidyti tik pagal nustatytas sąlygas ir yra nustatytos erdvės, kuriose negali skraidyti iš viso. Apribojimai taip pat gali būti taikomi įvairių renginių (aviacijos šventės, varžybos) metu.
„Planuojant bepiločio orlaivio maršrutą, svarbu įvertini, ar numatoma skrydžio vieta nepatenka į bepiločiams orlaiviams skraidyti draudžiamą ar ribojamą teritoriją“, – primena VĮ „Oro navigacija“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas Romanas Petrovskis ir atkreipia dėmesį, kad Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse yra draudimas skristi virš miestų ir miestelių, tankiai gyvenamų rajonų, masinių renginių metu, šalia kitų orlaivių, virš karinių teritorijų ir kitose draudžiamose zonose. Specialistas pabrėžia, kad virš šių teritorijų skristi gali tik gavusieji atskirus oro eismo paslaugų teikėjo ar draudžiamų zonų valdytojų leidimus.
Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Palangoje planuojant skrydžius būtina susipažinti su skrydžių aukščio ribojimais ir laikytis saugaus 1,8 km atstumo nuo oro uostų. Virš nustatytų ribų skristi gali tik tokiai veiklai turintys specialus leidimus. Skrydis netoli oro uostų, neturint leidimų, traktuojamas kaip šiurkštus skrydžių saugos pažeidimas.
Pagrindinė taisyklė – saugus atstumas
Valdant bepilotį orlaivį labai svarbu laikytis saugių atstumų. Bepilotį orlaivį skraidinti galima ne toliau kaip 1000 m atstumu nuo jį valdančio asmens. Būtina gerai matyti valdomą droną, įžiūrėti jo skrydžio kryptį ir padėtį. Bepiločio orlaivio negalima kelti aukščiau kaip 120 m nuo žemės paviršiaus (nebent yra gautas kompetentingos institucijos leidimas). Skrendant reikia išlaikyti minimalų 50 m atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, gyvenamųjų pastatų ir pašalinių žmonių. Bepiločio orlaivio valdytojai yra raginami gerbti kitų žmonių privatumą ir vengti skrydžių virš privačių teritorijų.
Ką daryti, jei nebematote bepiločio orlaivio?
Jei nutiko taip, kad bepilotis orlaivis dingo iš akiračio ir jo nebematote, o pats įrenginys nebepalaiko jokio signalo, būtina nedelsiant apie tai informuoti artimiausią skrydžių valdymo centrą. Gavę tokį pranešimą ir atsižvelgę į vietą, kurioje dingo orlaivis, taip pat skrydžio aukštį ir kryptį, skrydžių centro specialistai galės tinkamai įvertinti situaciją ir imtis būtiniausių veiksmų siekiant išvengti pavojaus kitiems oro erdvės naudotojams.
Keisis bepiločių orlaivių naudojimo reikalavimai
R. Petrovskis atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų liepos pirmos dienos bus pradėti taikyti 2019 m. gegužės 24 d. Komisijos Įgyvendinimo Reglamento (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos reikalavimai, pagal kuriuos bepiločių orlaivių pilotai vykdydami skrydžius su dronais, kurie nėra priskiriami žaislams, tai yra tie kurių kilimo masė yra 250 g arba didesnė bei tie, kurie, atsitrenkę į žmogų, gali perduoti daugiau kaip 80 džaulių kinetinės energijos, turės praeiti atitinkamą mokymo kursą. Tokie mokymo kursai bus rengiami kompetentingos institucijos arba bepiločių orlaivių naudotojo (įmonės atveju), bendradarbiaujant su kompetentingos institucijos pripažinta įstaiga.