Karantino sąlygomis, kai namai daugeliui atstoja ir biurą, ir restoraną, kavinę ar kino teatrą, buitinei technikai ir elektros prietaisams tenka gerokai didesnė apkrova. Draudikai pažymi – su intensyvesniu elektros prietaisų naudojimu yra susijusios ir papildomos rizikos.
Karantino sąlygomis, kai namai daugeliui atstoja ir biurą, ir restoraną, kavinę ar kino teatrą, buitinei technikai ir elektros prietaisams tenka gerokai didesnė apkrova. Kavos aparatai, elektrinės viryklės, indų plovimo mašinos, televizoriai, vaizdo žaidimų konsolės bei daugelis kitų įrenginių gyventojams izoliuojantis dirba viršvalandžius – ką jau kalbėti apie visai neišjungiamą kompiuterį ar ištikimiausią karantino kompanioną – išmanųjį telefoną. Draudikai pažymi – su intensyvesniu elektros prietaisų naudojimu yra susijusios ir papildomos rizikos.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Dėmesys prailgintuvams ir šakotuvams
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė primena, kad tvarkinga elektros instaliacija ir saugus elektros prietaisų naudojimas būtinas esant bet kokioms aplinkybėms. Tačiau šiuo metu, kai namuose ir dirbama, ir praleidžiama didelė dalis laisvalaikio, esami elektros instaliacijos trūkumai bei neatsargus elgesys gali būti lemtingi.
„Jei namų elektros instaliacija yra nekokybiška, turi trūkumų, jie gali išryškėti dažniau ir intensyviau naudojant elektros prietaisus, o karantino metu būtent tai daugelis ir daro. Iš namų šiomis dienomis neretai dirba ir keli tos pačios šeimos nariai, kurių kiekvienas mažų mažiausiai naudojasi kompiuteriu. Prie kompiuterio dažnai jungiami ir išoriniai monitoriai, spausdintuvai, kiti priedai. O kur dar gausybė įprastų namų buities prietaisų. Dėl to tenka naudoti prailgintuvus ir šakotuvus, kurie neretai tampa silpnąja grandimi“, – sako A. Jusė.
Anot draudimo ekspertės, naudojant prailgintuvus, tinklo adapterius, šakotuvus būtina įsitikinti, kad jie yra kokybiški ir nepažeisti, o į juos jungiamų elektros prietaisų galia neviršija numatytos. Be to, svarbu, kad prailgintuvai būtų atvirtoje vietoje, jų nedengtų užuolaidos, baldai, radiatoriai.
Geriau išleisti daugiau, bet jaustis saugiau
„Jokiu būdų nederėtų naudoti prailgintuvų ar elektros prietaisų su pažeistais ar kaistančiais laidais bei jungikliais. Tai taip pat pasakytina ir apie telefonų bei nešiojamų kompiuterių kroviklius bei adapterius. Gyventojai neretai internete įsigyja pigesnių originalių gaminių kopijų, kurios yra nepatikimos, daugeliu atvejų neturi reikiamų kokybės sertifikatų, todėl yra nesaugios naudoti. Pasikliauti tokiais krovikliais ar kitais priedais nederėtų, nes jie gali ne tik nepatikimai veikti, bet ir sugadinti prietaisus, kuriems jie skirti, ar net sukelti nelaimę“, – sako A. Jusė.
Anot A. Jusės, gaisrai dėl netvarkingos elektros instaliacijos dažniau kyla nuosavuose namuose. Jų savininkai paprastai yra patys atsakingi už elektros instaliacijos įrengimą. Pasitaiko atvejų, kai siekiant sutaupyti, naudojamos ir nekokybiškos medžiagos bei įranga. Vis tik, draudimo ekspertės teigimu, taupyti saugumo sąskaita nederėtų, nes įvykus nelaimei nuostoliai gali siekti kelias dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Kompiuteriui ne vieta nei lovoje, nei vonioje
„Jei namuose elektros instaliacija yra netvarkinga, gaisras gali kilti nuo įvairiausių buities prietaisų – ypač tų, kurie į elektros tinklą yra įjungti nuolatos. Tai šaldytuvai, vandens šildymo katilai, elektriniai virduliai, skalbimo mašinos. Vis tik, esant netinkamai elektros instaliacijai, riziką kelia net ir kraunamas mobilusis telefonas ar nešiojamas kompiuteris. Dėl to namuose būtina pasirūpinti tvarkinga elektros instaliacija, o kilus net menkiausioms abejonėms dėl jos kokybės, reikėtų kreiptis į patikimus specialistus“, – sako A. Jusė.
Draudikų atstovė pažymi, kad net ir esant tvarkingai elektros instaliacijai, svarbu elektros prietaisus naudoti saugiai, o pasinaudojus – nepamiršti išjungti jų iš elektros lizdo. A. Jusė taip pat pataria vienu metu nejungti daug galingų elektros prietaisų. Ypač – į vieną prailgintuvą ar šakotuvą.
„Turbūt daugeliui dirbančių iš namų kyla pagunda kompiuteriu naudotis patogiai įsitaisius ant sofos ar fortelio, o galbūt ir visai neišlipus iš lovos. Nešiojamas kompiuteris tokiu atveju neretai atsiduria ant minkšto sofos ar lovos paviršiaus, paliekamas tarp paklodžių, pagalvių ir pledų. Deja, taip naudotis kompiuteriu nėra saugu. Laikant ant minkšto paviršiaus ar pridengus paklode, trukdoma efektyviam kompiuterio aušinimui, dėl to jis gali perkaisti. Tai gali ne tik lemti nepataisomą įrenginio gedimą, bet ir sukelti gaisrą“, – sako A. Jusė.
Jusė primena, kad kompiuteriams ir kitiems elektros įrenginiams – ne vieta ir vonioje. Drėgmė ir vanduo taip pat gali sugadinti įrenginius ir kelti pavojų nesaugiai elektros prietaisus naudojančio žmogaus saugumui.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonės savo turtą sugadina nusprendę maudantis vonioje per nešiojamą ar planšetinį kompiuterį pasižiūrėti serialą, prausiantis duše paklausyti muzikos ar atsakyti į telefone gautas žinutes. To daryti, žinoma, nereikėtų, nebent būtų naudojami specialiai tam pritaikyti įrenginiai – pavyzdžiui, vandeniui atsparios dušo garso kolonėlės. Reikėtų nepamiršti, kad elektronikos prietaisus gali sugadinti ne tik tiesiogiai ant jų patekęs vanduo, bet ir vandens garai. Be to, elektra ir vanduo yra visiškai nesaugus derinys žmogui, todėl maudantis jokiu būdu nereikėtų naudoti į tinklą įjungtų įrenginių“, – pabrėžia A. Jusė.
