Dabar žmonės pripratę prie išmaniųjų telefonų ir lietimui jautrių ekranų. Tai žinodami, gamintojai nesnaudžia – vis sunkiau rasti naują automobilį, kurio dalies funkcijų nebūtų galima valdyti per lietimui jautrius paviršius. Vis dėlto svarbi ne pati galimybė, o kur kas reikšmingiau, kiek ji patogi galutiniam vartotojui – vairuotojui.
Dabar žmonės taip pripratę prie išmaniųjų telefonų ir lietimui jautrių ekranų, kad pirmiausia mėgina bakstelėti pirštu bet kurio įrenginio virtualius mygtukus, o tik tuomet ieško fizinių valdiklių. Tai žinodami, gamintojai nesnaudžia – vis sunkiau rasti naują automobilį, kurio dalies funkcijų nebūtų galima valdyti per lietimui jautrius paviršius. Vis dėlto svarbi ne pati galimybė, o kur kas reikšmingiau, kiek ji patogi galutiniam vartotojui – vairuotojui.
Pirmieji jutikliniai ekranai atsirado dar 1986 metais. Amerikiečių „General Motors“ išleido „Buick“ modelį, į kurį nusprendė įdiegti visišką tų laikų technologinę naujovę – lietimui jautrų ekraną. Tiesa, tuometė sistema, palyginti su šiuolaikinėmis, buvo labai kukli – baksnodamas pirštu ekraną vairuotojas galėjo pasitikrinti radijo grotuvo informaciją, valdyti automobilio klimato sistemą.
Tuomet į automobilį įdiegti lietimui jautrų ekraną gamintojui kainavo labai brangiai, dabar – atvirkščiai: jis atsieina pigiau nei daugybė mygtukų ar rankenėlių, valdančių skirtingas funkcijas.
„Dėl to pastaruoju metu automobiliuose atsirado tiek daug lietimui jautrių paviršių. Vis dėlto svarbu neperlenkti lazdos ir pasirūpinti, kad tokiais privalumais būtų patogu naudotis. Juk kam tas jutiklinis ekranas, jei neįmanoma greitai rasti reikalingos funkcijos?“ – sakė oficialaus „Renault“ atstovo Lietuvoje „Sostena“ vykdomasis direktorius Egidijus Gončarovas.
Žvalgėsi į išmaniuosius
Patogumas – kertinis veiksnys, lemiantis, ar naują automobilį įsigijęs žmogus įpras prie jutiklinio ekrano ir juo naudosis be rūpesčių, ar kas kartą keiksnos gamintoją ir bandys prisiminti, kur paslėptas vienas ar kitas reikalingas elementas.
Kad automobilių gamintojams vartotojų patogumas, drauge informacijos ir pramogų sistemos valdymo intuityvumas yra nelengva užduotis, parodė pirmieji bandymai iš automobilių salonų eliminuoti kuo daugiau mygtukų ir visus valdiklius sutalpinti į ekraną. Santykinai nedideliuose ekranuose turėjo tilpti funkcijos, leidžiančios valdyti automobilio nustatymus, muziką, telefoną, kondicionavimo sistemą, navigaciją, pasirinkti saugumo ir važiavimo parametrus, be to, čia turėjo atsirasti vietos ir trečiųjų šalių programėlėms bei sąsajoms su internetu.
„Nieko nuostabaus, kad žmonėms toks sprendimas „neprilipo“, tad automobilių pramonei teko galvoti dar kartą. Ir įkvėpimo pasisemta iš dažniausiai rankose laikomų įrenginių – telefonų. Atkartotas ne tik jų vartotojo sąsajos intuityvumas. Pavyzdžiui, „Renault Easy Link“ multimedijos sistemos ekranas įtaisytas vertikaliai, kaip dažniausiai naudojamasi telefonu“, – akcentavo automobilių specialistas.
Galvojo apie saugumą
Saugumas buvo dar viena priežastis, kodėl automobilių gamintojams teko kaip reikiant pasukti galvas, kaip lietimui jautrius ekranus paversti naudingais ir patogiais.
Į lietimui jautrius ekranus perkėlus kuo daugiau funkcijų, kurios įprastai buvo valdomos mygtukais, vairuotojai ėmė skųstis, kad ieškodami pernelyg ilgai praleidžia akis nusukę nuo kelio ir žiūrėdami į ekraną.
„Jeigu vairuotojas naudojasi išmaniuoju telefonu, jo reakcijos laikas bus apie 37 proc. ilgesnis nei to, kuris vairuoja žiūrėdamas tik į kelią. Deja, pirmųjų automobilių jutiklinių ekranų efektas buvo panašus. Tad teko kaip reikiant padirbėti ir sukurti tokias multimedijas, kurios sumažintų perteklinių pasirinkimų skaičių. Drauge reikėjo nuspręsti, kurie mygtukai privalo grįžti“, – atviravo E. Gončarovas.
Pavyzdžiui, naujausiuose „Renault“ modeliuose vairuotojai ir keleiviai keisti automobilio salono temperatūrą, koreguoti pagrindinius kondicionavimo sistemos nustatymus gali trimis sukamais ir spaudžiamais centrinio prietaisų skydelio ratukais. Be to, nors muziką galima pagarsinti ar patildyti jutiklinio ekrano valdikliais, greta vairo sumontuota ir garso sistemos valdymo rankenėlė, kad vairuotojui nereikėtų žvilgčioti į ekraną ir tikrinti, ar pirštu pataikė ten, kur reikia. Taip pat yra ir su automobiliu susietu telefonu: jutiklinio ekrano funkcija atkartota mygtukais, kad vairuotojas galėtų saugiai paskambinti naudodamas laisvų rankų įrangą.
Tos funkcijos, kuriomis vairuotojas turėtų naudotis sustojęs, pavyzdžiui, navigacijos programėlė, automobilio saugumo sistemų parametrai, įkurdintos jutikliniame ekrane. Negana to, susiejus telefoną su automobiliu, galima naudotis ir „Apple CarPlay“ arba „Android Auto“ programėlėmis, dalį išmaniojo funkcijų perkeliančiomis į jutiklinį ekraną.
„Buvo atliktas tyrimas, parodęs, kad nemažai žmonių, vos tik suskamba jų telefonas, puola raustis kišenėse, rankinėse ir ieškoti įrenginio, nepaisydami fakto, kad sėdi prie vairo. Jokia paslaptis – esame priklausomi nuo telefonų, tad galimybė matyti automobilio multimedijos ekrane tai, kas jį primena ir leidžia naudotis kai kuriomis jo funkcijomis, išties didina saugumą“, – neabejoja „Sostenos“ ekspertas.
