Ateitis priklauso švariai energetikai. Vėjo, saulės ir vandens energetikos parkai kartu su atominėmis jėgainėmis kada nors užtikrins visus mūsų energijos poreikius. Ir dalis tos energijos tikrai virs vandeniliu. Mokslininkai ką tik surado būdą, kaip pagerinti vandenilio generatoriaus efektyvumą.
„Toyota Mirai“ - vandeniliu varomas automobilis
© Matthew Lamb (CC BY-SA 2.0) | commons.wikimedia.org
Vandeniliniai kuro elementai jau yra naudojami. „Toyota Mirai“ lengvasis automobilis, autobusai, sunkvežimiai ir net stacionarios jėgainės gamykloms jau dirba. Ir ateityje šios technologijos tik tobulės, nes vandenilio mes niekada nepritrūksime.
Elonas Muskas kadaise pašaipiai teigė, jog vandenilinio kuro elementai jam atrodo kvailoki. Mat vandenilis įprastai išgaunamas elektrolizės būdu ir tam reikia labai daug energijos. Jei jau turime energijos, kodėl jos nepanaudojus elektromobiliams įkrauti? Juk taip būtų efektyviau.
Galbūt, tačiau dalis mūsų energijos yra iššvaistoma. Saulės jėgainės daugiau energijos pagamina tada, kai jos poreikis būna mažesnis – dieną. Ir vėjas neprisitaiko prie mūsų energijos poreikių. Tą perteklinę energiją galima panaudoti baterijoms įkrauti, kad vėliau turėtume rezervą kai poreikis vėl bus išaugęs. Tačiau baterijų sistemos yra brangios, didelės ir, galbūt, nebūtinos. Ta energija galėtų būti panaudota vandenilio gamybai.
Vandeniliniai automobiliai turi savų privalumų. Didžiausias iš jų – įveikiamas atstumas. Vandeniliniai automobiliai gali būti papildomi kuru vos per kelias minutes, todėl per dieną galima įveikti didesnį atstumą. Žinoma, jei tik vandenilio infrastruktūra tam bus paruošta.
Degalinės lengvai prisitaikytų prie naujos kuro kategorijos. Tačiau vandenilio kolonėlės galėtų stovėti ir šalia saulės ar vėjo jėgainių, kur būtų ir elektromobilių įkrovimo stotelės. Žinoma, dar teks pagerinti vandenilio gamybos būdus.
Mokslininkai Kinijoje tobulina vandenilio generatorius. Šių metų pradžioje publikuotame tyrime atskleidžiama, kaip naujo lydinio elektrodai leistų iš karto pradėti vandenilio gamybą – vos įjungus generatorių būtų pasiektas stabilus 92 % produktyvumas. To dabartiniai vandenilio generatoriai pasiekti negali.
Alavo, indžio, galio ir bismuto lydinys aktyvuoja aliuminio ir vandens reakciją © Tyrimo autorių nuotrauka.
Naujas generatorius yra pagrįstas vandens ir aliuminio chemine reakcija, vykstančia kambario temperatūroje. Paprastai tariant, aliuminis pavagia deguonį iš vandens ir taip atpalaiduoja vandenilio molekules. Ši reakcija turi būti aktyvuota kito metalo. Šįkart mokslininkai pasitelkė naujo lydinio elektrodą – alavo, indžio, galio ir bismuto lydinys puikiai tiko šiai užduočiai. Būtent bismutas šiam vandenilio reaktoriui suteikia efektyvumo ir stabilumo.
Mokslininkai teigia, kad šis vandenilio generatorius gali gaminti kurą vandenilio kuro elementams. Jis gali būti pakankamai kompaktiškas, stabilus ir lengvai prižiūrimas. Tai reiškia, kad pavyktų išspręsti vandenilio transportavimo problemą – kurą būtų galima gaminti ten, kur jo reikia. Svarbu ir tai, kad visi jo komponentai yra perdirbami, todėl šio įrenginio poveikis gamtai būtų minimalus.
Didžiąją Žemės dalį dengia vanduo. Jei surastume itin efektyvų būdą jį perskelti į vandenilį ir deguonį, turėtume neišsenkiančias kuro atsargas. Mokslininkai dar turės gerinti šio vandenilio generavimo metodo efektyvumą, tačiau gerai tai, kad ši idėja nėra ir, panašu, nebus užmiršta.