Praeitą savaitę žiniasklaidoje pasirodė net dvi naujienos, susijusios su kosminių šiukšlių keliamu pavojumi. Pirmoji – JAV Federalinė komunikacijų komisija leido palydovinės televizijos operatoriui „DirecTV“ skubos tvarka deorbituoti vieną ryšių palydovą dėl sprogimo pavojaus. Kita žinia – trečiadienį Žemojoje Žemės orbitoje vos nesusidūrė du palydovai.
Praeitą savaitę žiniasklaidoje pasirodė net dvi naujienos, susijusios su kosminių šiukšlių keliamu pavojumi.
Pirmoji – JAV Federalinė komunikacijų komisija (FCC) leido palydovinės televizijos operatoriui „DirecTV“ skubos tvarka deorbituoti vieną ryšių palydovą dėl sprogimo pavojaus.
© UC3M
Palydovas „SpaceWay-1“ buvo paleistas 2005 metais; jo nominalus darbo laikas yra 12 metų, tačiau kol kas palydovas atrodė galėsiąs dirbti bent iki 2025 metų, kai turėtų baigtis kuras. Visgi gruodžio mėnesį pastebėtos problemos su palydovo baterijomis ir kilo grėsmė, kad jos gali perkaisti. Tai būtų labai pavojinga, nes palydovas tebeturi daugiau nei 70 kilogramų raketinio kuro, taigi perkaitusios baterijos gali sukelti sprogimą.
Normali procedūra palydovui baigiant darbą būtų išpilti visą likusį kurą ir tada perkelti palydovą į vadinamąją „kapinių orbitą“ 300 km virš geosinchroninės, kurioje jis yra dabar. Tokia procedūra truktų apie du mėnesius. Tačiau SpaceWay-1 vasario antroje pusėje kuriam laikui pateks į Žemės šešėlį – tuo metu jis dirbti galės tik naudodamas baterijas. Taigi FCC išimties tvarka leido išpilti kurą greičiau ir patraukti bei išjungti palydovą.
Kita žinia – trečiadienį Žemojoje Žemės orbitoje vos nesusidūrė du palydovai. Seniai nebeveikiantys aparatai – infraraudonųjų spindulių teleskopas IRAS ir gravitacijos matavimų eksperimentas GGSE-4 – prasilenkė 900 km aukštyje virš JAV teritorijos. Juos skyrė vos 15-30 metrų atstumas. Likus kelioms valandoms iki prasilenkimo, buvo prognozuojama 5 % susidūrimo tikimybė, bet to pavyko išvengti.
Tiesa, tik laimės dėka – abu aparatai jau seniai nevaldomi, tad juos įmanoma tik sekti, ir tai tik su keliolikos metrų paklaida. Gausėjant palydovų skaičiui aplink Žemę, tokių susidūrimų tikimybė tik auga. Be to, vos vienas susidūrimas gali sukelti grandininę reakciją: pažirę šipuliai pataikys į aplinkinius objektus, sudaužys juos, ir taip gana greitai gali ne tik išeiti iš rikiuotės visi kurioje nors orbitoje esantys palydovai, bet ta orbita apskritai tapti neprieinama palydovams šimtus metų.
Kosminių šiukšlių problema pastaraisiais metais aptarinėjama vis garsiau. Egzistuoja ne viena idėja, kaip pašalinti pasenusius palydovus iš orbitų, bet kol kas praktikoje nepritaikyta nei viena. Bet bandymai vyksta.
Praeitą savaitę kompanija „Tethers Unlimited“ išbandė technologiškai labai paprastą sprendimą: iš palydovo ištiesti ilgą lyną, kuris nutemptų palydovą žemyn ir padėtų jam sudegti Žemės atmosferoje. Lynas padidina atmosferos pasipriešinimą, kuris, nors ir labai silpnas, pasireiškia ir šimtų kilometrų aukštyje; be to, lynu ima tekėti silpna elektros srovė, kuri priešinasi judėjimui skersai Žemės magnetinio lauko linijoms.
Skaičiavimai rodo, kad toks vos kilogramą sveriantis lynas leistų efektyviai deorbituoti palydovus-kubiukus net iš tūkstančio kilometrų aukščio; be lyno jie efektyviai deorbituoja tik iš 500-600 km aukščio. Nors ši technologija turbūt nebus naudinga didesniems palydovams, visi būdai sumažinti šiukšlių kiekį Žemės orbitoje yra reikšmingi.
