Prasidėję metai žada ne vieną įdomų kosminį įvykį. Daugybės jų, žinoma, negalime prognozuoti, bet ir tarp numatomų yra ne viena įdomybė.
© NASA
„Universe Today“ siūlo susipažinti su kosminių skrydžių ir astronominių reiškinių prognozėmis. Tarp kosminių skrydžių verta išskirti tris esmines kryptis. Pirmoji – skrydžiai į Marsą.
Liepos-rugpjūčio mėnesiais atsivers eilinis „langas“ skrydžiams į Raudonąją planetą, pasikartojantis kas 26 mėnesius. Kas tiek laiko Žemė ir Marsas būna tokioje padėtyje vienas kito atžvilgiu, kad skrydis tarp jų reikalauja mažiausiai energijos sąnaudų, taigi visos misijos skrenda būtent per šiuos laikotarpius.
Šiemet į Marsą iškeliaus NASA misija „Mars 2020“, Europos kosmoso agentūros marsaeigis „Rosalind Franklin“, Kinijos orbitinis ir zondas ir galbūt nusileidžiantis modulis, bei netgi Jungtinių Arabų Emiratų orbitinis zondas.
Antroji svarbi kosminių misijų grupė – žmonių skrydžiai ir pasiruošimai jiems. Šiemet turėtume sulaukti pirmųjų „SpaceX Crew Dragon“ ir „Boeing Starliner“ skrydžių su įgula – tai bus pirmieji žmonių skrydžiai į kosmosą iš JAV teritorijos nuo 2011 metų.
Taip pat NASA ketina metų pabaigoje išbandyti naująją raketą „Space Launch System“ kartu su įgulos moduliu „Orion“, nusiųsdami juos į šešių dienų skrydį orbita aplink Mėnulį. Tiesa, „Orion“ dar bus be įgulos; pirmieji šios kapsulės skrydžiai su žmonėmis planuojami 2022 arba 2023 metais, ruošiantis žmonių grįžimui į Mėnulį 2024-aisiais.
Kiti svarbūs skrydžiai yra „SpaceX“ ir „OneWeb“ kompanijų planuojami daugybės palydovinio interneto palydovų paleidimai. „SpaceX“ pirmuosius „Starlink“ projekto palydovus paleido pernai, o iki šių metų pabaigos jų turėtų skraidyti daugiau nei 700. „OneWeb“ per šiuos metus planuoja paleisti 600 palydovų. Abi kompanijos šiemet pradės tiekti palydovinio interneto paslaugas.
Tarp numatomų astronominių reiškinių – įvairūs užtemimai, patogūs laikai stebėti planetas ir meteorų lietūs. Deja, Saulės užtemimų Lietuvoje nematysime, o Mėnulio užtemimai bus tik daliniai.
Iš planetų stebėjimų įdomiausias turbūt Marsas, kuris spalio viduryje pasieks opoziciją – priešingą nei Saulė padėtį dangaus skliaute. Tai yra geriausias laikas stebėti planetą, per nedidelį teleskopą turėtų gerai matytis pagrindinės paviršiaus savybės.
Įdomiausi mums yra meteorų lietūs, iš kurių gražiausi šiemet turėtų būti gruodžio Geminidai. Jie įvyks per Mėnulio jaunatį, o maksimumo metu kas minutę galime tikėtis dviejų meteorų.