Atsiradus internetui ir socialinėms medijoms buvo spėliojama, kad televizijos laikams atėjo galas. Tačiau tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, televizija ir televizorių rinka žengė koja kojon su inovacijomis ir šiandien užima svarbią vietą daugelio mūsų kasdienybėje.
Atsiradus internetui ir socialinėms medijoms buvo spėliojama, kad televizijos laikams atėjo galas. Tačiau tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, televizija ir televizorių rinka žengė koja kojon su inovacijomis ir šiandien užima svarbią vietą daugelio mūsų kasdienybėje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Televizija / Pranešimo autorių nuotr.
Technologijų pažanga
Nuo tada, kai XX a. atsirado pirmieji televizoriai, ekranų rinka perėjo ilgą evoliuciją, kurios rezultatas šiandien yra aukštos kokybės televizoriai, beveik siekiantys žmogaus regos galimybių ribas – daugiau nei 30 milijonų pikselių.
Metų metus tobulindami ekranus didieji technologijų gamintojai išrado skaitmeninę televiziją, išmanius televizorius, gerina jų raišką ir pristato seniau negirdėtas funkcijas. Kas anksčiau galėjo pamanyti, kad televizorius pats gebės reguliuoti foninį triukšmą, dirbtinio intelekto pagalba išryškinti pagrindinius objektus ar vaizdo ryškumą nustatyti pagal kambario apšvietimą?
Ką jau kalbėti apie tai, kad naujausi technologijų gamintojų televizoriai šiandien geba perteikti aukščiausios 4K ar net 8K kokybės vaizdą. Vaizdo kokybę gerinančios ir gylio pojūtį suteikiančios technologijos taip išryškina pačias smulkiausias detales, kad žiūrovai turi galimybę patys pasijusti įvykių centre.
Beje, tokios kompanijos, kaip penkiasdešimties metų patirtį skaičiuojanti „Samsung“, tobulindama technologijas ir dizainą, televizorių pavertė dar ir namų dekoro detale. Aplinkos režimo pagalba net ir išjungtas „QLED“ televizorius geba atkurti kambario apdailos raštus ir prisitaikyti prie interjero, taip pat vartotojas pats gali įsijungti norimą vaizdą ir televizorių paversti namus puošiančiu paveikslu.
Televizijos revoliucija
Tie, kas kalbėjo, jog televizijos gyvavimui artėja galas, buvo neteisūs. Anaiptol, televizijos svarba išlieka tokia pati, tiesiog palaipsniui keičiasi jos forma. Daug metų gyvavusios tradicinės televizijos populiarumas iš tiesų šiek tiek slopsta, nes į rinką drąsiai žengė naujo formato turinio platformos.
Didelį žiūrovų susidomėjimą jomis padėjo pelnyti galimybė mėgstamą turinį žiūrėti bet kokiu, vartotojui patogiu metu, išjungti reklamas ir rinktis iš didelės įvairovės filmų, serialų bei laidų tinklelio. Vienos populiariausių turinio platformų „Netflix“ atliktas tyrimas rodo, kad vidutiniškai jų vartotojas per savaitę praleidžia apie 10 valandų žiūrėdamas savo mėgstamą turinį.
Šiandien yra pasikeitę ne tik mūsų įpročiai, kaip mes žiūrime televiziją, bet ir kam naudojame televizorių. Naujausi modeliai vis dažniau naudojami ir kaip išmanių įrenginių valdymo centrai.
Pavyzdžiui, turint programėlę „SmartThings“, vartotojas gali valdyti savo namuose esančius išmanius prietaisus. Televizoriaus ekrane išjungti šviesą, patikrinti skalbyklės statusą, perjungti muziką, įjungti siurblį robotą ar valdyti kitus savo namuose esančius ir į vieną sistemą sujungtus įrenginius.
O kas toliau?
Tuo, kad televizijos ir televizorių technologijos ateityje tobulės ir bus dar pažangesnės, galima neabejoti. Tačiau vis dažniau kyla diskusijos, kas iš tiesų po 10 metų karaliaus būtent televizijoje. Taip pat prognozuojama, kad iki šiol visiems pažįstamus kanalus gali pakeisti televizijos programėlės.
Kadangi, turinio platformos pačios pradėjo intensyviai gaminti savo produkciją, įvairūs serialai ir laidos tampa tam tikru platformos skiriamuoju bruožu. Dėl to manoma, kad pagrindinė dilema ateityje bus išsirinkti, kurią platformą, o ne kurį kanalą įsijungti ir žiūrėti.
Taip pat, spėliojama, kad ateityje technologijos turėtų žengti į dar aukštesnį lygį ir vartotojams suteikti interaktyvias patirtis – ne tik stebėti turinį gyvai, bet ir jame dalyvauti. Pavyzdžiui, žiūrėti filmą ar serialą ir pačiam pasirinkti siužeto posūkius ir baigtį.
