Besibaigiantys metai labai aiškiai parodė: ambicingus tikslus užsibrėžusi Lietuva tampa vis ryškesnė Europos vėjo energetikos žemėlapyje. Nuo dėmesio mūsų šaliai tarptautiniuose renginiuose iki ekspertų komentarų ir atidaus investuotojų žvilgsnio. Kokie Lietuvos vėjo energetikai nusimato ateinantys 2020-ieji?
Besibaigiantys metai labai aiškiai parodė: ambicingus tikslus užsibrėžusi Lietuva tampa vis ryškesnė Europos vėjo energetikos žemėlapyje. Nuo dėmesio mūsų šaliai tarptautiniuose renginiuose iki ekspertų komentarų ir atidaus investuotojų žvilgsnio. Kokie Lietuvos vėjo energetikai nusimato ateinantys 2020-ieji? Ką dar turėtume padaryti, norėdami įsitvirtinti tarp šios srities lyderių?
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Vėjo jėgainės jau dabar yra didžiausias elektros šaltinis Lietuvoje, o įgyvendinant nacionalinius tikslus jose sugeneruojamas energijos kiekis turėtų toliau augti. Štai per 10 šių metų mėnesių vėjo jėgainėse pagaminta jau daugiau kaip 1 TWh elektros energijos – maždaug 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai reiškia, kad šių metų rezultatas gali viršyti 2017-ųjų rekordą – 1,3 TWh. Augantis švarios energijos kiekis – iš tiesų pozityvi žinia, kol laukiame naujo vėjo jėgainių statybos etapo Lietuvoje.
Naujų parkų laukiama po kelerių metų
Anksčiau šiais metais Vyriausybei patvirtinus atsinaujinančios energetikos aukcionų tvarkaraštį, galiosiantį iki 2022-ųjų, jau įvyko pirmasis, kuriame varžosi septyni dalyviai Beliko sužinoti laimėtojus ir laimėjusias technologijas. Vis dėlto, projektų įgyvendinimui gali prireikti bent kelerių metų, todėl naujo vėjo jėgainių statybos bumo galime tikėtis 2021-2023 metais.
Tęsiantis aukcionams, kasmet bus paskirstyta po 0,7 TWh elektros energijos. Tikėtina, kad juose vėjo energetika, kuri šiuo metu gali pasiūlyti mažiausius elektros gamybos kaštus tarp visų šaltinių, sulauks konkurencijos iš saulės energetikų – gamyba šiose elektrinėse pastaruoju metu pastebimai pinga.
Tiesa, kitąmet turėtų paaiškėti, ar atsiras drąsių vystytojų, kurie ryšis statyti parkus vien komerciniais pagrindais, nedalyvaudami aukcionuose. Didele dalimi tai priklausys nuo to, ar pavyks išjudinti dvišalių elektros energijos pirkimo sutarčių (angl. – Power Purchase Agreements, PPA) rinką, ar atsiras stambių vartotojų, kurie pasiryš pasirašyti ilgalaikius susitarimus su gamintojais.
Vėjo energetikos plėtrai bus labai svarbus tolesnis sektoriaus dialogas su Lietuvos kariuomenės atstovais dėl vėjo elektrinių poveikio oro erdvės stebėjimo sistemai mažinimo. Turėtume sulaukti pirmųjų duomenų ir šiemet nupirktų kompensacinių radarų, kurie bus naudojami vėjo energetikai svarbiose teritorijose.
Investuotojai laukia žinių dėl jūros
Dar vasaros viduryje buvo paviešinta vėjo energetikos plėtros galimybių Baltijos jūroje analizė. Energetikos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 30 kilometrų nuo Šventosios kranto, 62 tūkst. ha teritorijoje, gali būti įrengta 3,35 GW galios vėjo elektrinių.
Detalizavus galimybes, laukiama tolimesnių atsakingų institucijų veiksmų, nes vėjo energetikos plėtra jūroje bus itin reikšminga įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltus tikslus. Tačiau siekiant užtikrinti efektyvią jūrinio vėjo energetikos plėtrą svarbu sureguliuoti įstatyminę bazę. Tik suformavus palankią investicinę aplinką, sudarius tinkamas sąlygas prisijungti prie elektros perdavimo tinklų, sukūrus patrauklų skatinimo modelį galėsime tikėtis gerų rezultatų.
Vis dėlto, paviešinus minėtą studiją tarptautiniu mastu ir sulaukus energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno vizito į didžiausią pasaulyje jūrinio vėjo konferenciją „WindEurope Offshore 2019“, vykusią lapkričio mėnesį Kopenhagoje, tarptautinės kompanijos, investuojančios į jūrinę vėjo energetiką, atsisuko į Lietuvą. Nors ministro paskelbtas pirmasis aukcionas, turėsiantis įvykti 2022-2023 metais, jūrinės energetikos mastais nėra labai didelis – 700 MW, tačiau Lietuvos vizija vystyti vėjo energetiką daro šalį patrauklią investuotojams. Jau žinoma, kad vėjo energetiką jūroje vystys ir kaimynai lenkai, apie planus statyti bendrą parką prabilo ir Latvijai bei Estija, tad galime tikėtis stambių kompanijų atėjimo į mūsų regioną.
Be to, kitais metais laukiama Europos Komisijos lyderystės imantis visų įmanomų klimato krizės mažinimo priemonių – tarp jų ir elektros gamybą jūroje. Jauniausio Europos Sąjungos istorijoje komisaro Virginijaus Sinkevičiaus, atsakingo už vandenynus, vaidmuo bus labai svarbus plėtojant vėjo energetiką tiek Baltijos jūroje, tiek kitose Europos jūrinėse teritorijose.
Nauja galimybė verslui – dvišalės sutartys
Tiek vystytojams, tiek ir Lietuvoje veikiančioms verslo įmonėms naujų galimybių turėtų atverti dvišalės elektros energijos pirkimo sutartys. Dar rudenį Vyriausybėje buvo pritarta įstatymų pataisoms, kurios įteisintų tokias sutartis ir leistų gerąją užsienio šalių praktiką pritaikyti Lietuvoje. Šie pakeitimai jau svarstomi Seime – jeigu jiems bus pritarta šioje Seimo rudens sesijoje, pataisos įsigaliotų kitų metų gegužės 1 d.
Jau žinome, kad elektros kaina elektros vartotojams kitais metais bus 15 proc. aukštesnė. Nors kylanti kaina niekada nebus patraukli vartotojams, tačiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams tai gali reikšti galimybę veikti rinkos sąlygomis. Tuo metu stambiems elektros vartotojams PPA suteiktų galimybę užfiksuoti elektros kainą ir išvengti didelių sąskaitų ateityje.
Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius
