Transporto ateitis yra elektrinė. Dabar jau niekas neabejoja, kad ateityje sunkvežimiai, automobiliai ir motociklai naudos baterijose saugomą energiją. O kaip lėktuvai? Ar jau priartėjome prie jų elektrifikacijos?
Transporto ateitis yra elektrinė. Dabar jau niekas neabejoja, kad ateityje sunkvežimiai, automobiliai ir motociklai naudos baterijose saugomą energiją. O kaip lėktuvai? Ar jau priartėjome prie jų elektrifikacijos?
Elektrinių komercinių lėktuvų nesulauksime mažiausiai iki penktojo šio amžiaus dešimtmečio ©„Airbus“
Iš tikrųjų, ne. Nors internete galima paskaityti skambių antraščių apie elektrinę komercinės aviacijos ateitį, iš tikrųjų greitų pokyčių nereikėtų laukti. Lėktuvai ne be reikalo naudoja galingus reaktyvinius variklius (įprastai – turboventiliatorinius ar turbopropelerinius). Ką suktų elektrinis variklis? Na, propelerį.
Ir tai nebūtų tokia didelė problema. Tačiau baterijos yra žymiai sunkesnės už skystus degalus. Viename litre (0,83 kg) aviacinio kuro slypi net 10,3 kWh energijos. Tuo tarpu 540 kg sveriančioje „Tesla“ baterijoje – 85 kWh. Matematika čia paprasta – ličio jonų baterijos viename kilograme išsaugo apie 0,16 kWh energijos. Tuo tarpu 1 kg aviacinių degalų išlaiko 12,41 kWh energijos.
Štai ATR 72 yra pakankamai nedidelis propelerinis regioninis lėktuvas. Maksimali jo degalų bakų talpa – 5000 kg. ATR optimistiškai prognozuoja, kad orlaiviui reikėtų bent 20 tonų baterijų, kad jis galėtų veikti. Paprastai tariant, neliktų vietos keleiviams. Optimistiškiausiomis prognozėmis pirmojo elektrinio komercinio lėktuvo nesulauksime iki 2040-ųjų. Jie bus tylūs ir lengviau prižiūrimi. Tam, kad tai apskritai būtų įmanoma, turės pagerėti baterijų technologijos ir kompozitinės medžiagos – elektrifikuoti ATR 72 nebūtų protinga, reikia kurti lėktuvą, kuris nuo pat pradžių būtų elektrinis.
Izraelio kompanija „Eviation“ kuria devynvietį elektrinį lėktuvą „Alice“. Šis gražuolis turės 900 kWh bateriją ir galės nuskristi šiek tiek daugiau nei 1000 km.
„Eviation Alice“ © „Eviation“ nuotrauka
Tiesa, nors šių metų Paryžiaus aviacijos parodoje šis lėktuvas sulaukė labai daug dėmesio ir net pirmųjų užsakymų, reikės dar ne vienerių metų, kol „Eviation Alice“ pagaliau pakils nuo aerodromo asfalto. Ir tie 1000 km. nėra daug, bet svarbiausia, kad tai – pradžia.
Iki elektrinių lėktuvų atsiradimo dar pamatysime ne vieną hibridinį – jie turėtų pasirodyti anksčiau. Kita vertus, galbūt baterijos lėktuvams nėra labai tinkamos, turint omenyje įkrovimo laiką? Vandenilio kuro elementai gali būti lengvesni, ypač skaičiuojant visos sistemos svorį. Vėlgi, kad ir kuo bus varomi ateities lėktuvai, tos technologijos dar nėra taip pažengusios, kad jas būtų galima pritaikyti šiandien.
