Vis daugiau šalies gyventojų įsirengia automatiškai reguliuojamas šildymo ir apšvietimo sistemas, o gamintojai siūlo išmaniųjų namų sprendimus, padedančius sutaupyti net iki 40 proc. energijos išteklių. Elektronikos platintojų asociacijos inicijuota gyventojų apklausa atskleidė, kad automatinių namų sistemų populiarumas kasmet auga.
Svajodami apie ateitį, gėrimės pilaičių ar modernių namų vaizdais internete, bet ne visada pastebime, kad jie pastatyti ten, kur šilta ištisus metus. Tuo tarpu Lietuva – kraštas, kur dažniausiai trūksta ir šilumos, ir šviesos. Būtent tai ir kelia daugiausia rūpesčių: mums tai per karšta, tai per vėsu, tai per drėgna ar atvirkščiai, o sąskaitos už elektros energiją ir šildymą kaip nemažėja, taip nemažėja. Nenuostabu, kad vis daugiau šalies gyventojų įsirengia automatiškai reguliuojamas šildymo ir apšvietimo sistemas, o gamintojai siūlo išmaniųjų namų sprendimus, padedančius sutaupyti net iki 40 proc. energijos išteklių.
JUNG nuotr.
Taupo pinigus ir laiką
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuota gyventojų apklausa atskleidė, kad automatinių namų sistemų populiarumas kasmet auga. 39 proc. įsidiegusių išmaniuosius sprendimus namuose apklaustųjų teigė, kad šias sistemas namie turi 1–2 metus, 35 proc. tokias sistemas naudoja 3–5 metus, o 26 proc. – 6 arba daugiau metų. 40 proc. įsidiegusių išmaniuosius sprendimus namuose respondentų teigė, kad tai padeda sutaupyti apie 10–20 proc. šildymo ir elektros sąnaudų, o 19 proc. tvirtino, kad tai taupo laiką.
Namuose įdiegtą automatinę šildymo reguliavimo sistemą turėjo 11 proc. apklaustųjų, automatinę apsaugos sistemą – 7 proc. respondentų, automatiškai reguliuojamą apšvietimą – 6 proc. ir automatiškai reguliuojamą namų klimatą – 5 proc. apklausos dalyvių.
Išmanieji namai – būdas valdyti visą sistemų „žvėryną“
Bemaž nuo pat išmaniųjų sistemų pasirodymo Lietuvoje šioje srityje dirbančios įmonės „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos mūsų šalyje pradėtos diegti 2002–2003-aisiais metais. Kiekvienu atveju tai – jau ne pavienės automatinės sistemos, o visas arba bent kelias namo inžinerines sistemas į vieną visumą jungianti sistema, veikianti sinergiškai – duodanti geresnį rezultatą nei atskirai veikiančios sistemos. Išmaniaisiais namais dar vadinama sistema gali sutaupyt 30–40 proc. energijos name.
„Dažnai priežastis įsidiegti išmanaus namo sistemą yra inžinerinių sistemų ir jų valdymo elementų gausa name – jų perteklius. Atskiri valdymo elementai šildymui, vėdinimui, vėsinimui, šviesai, signalizacijai, muzikai, multimedijai. Neretam kyla noras visą tą „žvėryną“ valdyti patogiai iš vienos sistemos. Dažniausiai tokių rimtų sistemų klientai yra žmonės, besistatantys jau antrą namą, su pirmuoju pasimokę, kiek laiko ir pinigų praranda, kai nėra tokios viską jungiančios išmanios sistemos“, – aiškina R. Skurdenis.
Sprendimų įvairovę lydi mitai
Išmaniųjų namų ekspertas taip pat pripažįsta, kad išmanaus namo sampratą lydi ne vienas mitas. Dauguma jų visiškai nepagristi, o kai kurie gali ir turėti labai realų pagrindą.
Žodžiai „išmanus namas“ esą gali slėpti daugybę labai skirtingo lygio įrangos – privalumai ar trūkumai gali kiekvienu atveju būti labai skirtingi, o visa tai dažnai įvardijama vienodai – išmanaus namo sistema. Neretai sakoma, kad išmaniuosius namus sudėtinga valdyti, reikia didelės, „iš proto vedančios“ priežiūros. Tačiau profesionaliai suprojektuotos ir įdiegtos sistemos tokių trūkumų neturi. Taip pat vis dar gajus mitas, kad įsirengti tokią sistemą labai brangu. Tačiau tai galioja tik tais atvejais, kai klientas nori ypatingų, egzotinių funkcijų ir brangių valdymo ekranų, – sistemos kaina gali sparčiai ūgtelėti.
„Išmaniojo namo sistema pirmiausia tai – komfortas, laiko taupymas ir tiesiog geresnė gyvenimo kokybė. Tą laiką, kurį žmogus skirtų įvairių nesujungtų sistemų studijavimui, valdymui ir derinimui tarpusavyje – jis tiesiog sutaupo, rinkdamasis išmanųjį namą. Dauguma dalykų vyksta automatiškai: žmogus tiesiog patogiai gyvena, nesuka galvos ir dar sutaupo“, – pastebi R. Skurdenis.
Pasak „Jung Vilnius“ vadovo, Lietuvoje didžiausią paklausą turi sistemos, jungiančios klimato kontrolę ir apšvietimą. Įsidiegus tokias sistemas ir komfortas greitai pajuntamas, ir energijos ekonomija akivaizdi.
Grėsmė privatumui
„Išmaniųjų sistemų technologijos vystosi ypač greitai. Priežastis – sistemos vis labiau integruojamos su žmogaus socialine veikla – pavyzdžiui, per balso asistentą gali ir picą užsisakyti, ir šildymo temperatūrą pakeisti. Tokias sistemas darosi vis paprasčiau valdyti. Kita vertus, pastatuose vis daugiau inžinerinių sistemų, vis daugiau ir apšvietimo linijų – žmonėms tampa vis sunkiau šį ūkį suvaldyti be pagalbines išmaniosios sistemos“, – tendencijas augančioje rinkoje pastebi R. Skurdenis.
Jis įvardija ir šios srities iššūkius. Naudodami didžiųjų korporacijų balso asistentus, veikiančius per internetą (yra alternatyvų, veikiančių be interneto) – iš dalies aukojame savo privatumą. Kol kas problema ir tai, kad mažų tautų (kaip lietuvių) kalba tokiose sistemose dar prastai palaikoma.
Paskui pažangą – ypatingos atliekos
„Automatinės namų sistemos šiandien rinkoje yra augantis elektronikos sektorius. Sistemoms tobulėjant, senas keičiant naujomis ar jas integruojant, šių elektronikos sistemų atliekų irgi daugėja. Įvairūs valdymo skydai, pulteliai, kaip ir dujošvytės lemputės ar įvairios kilmės baterijos, yra ypatingos atliekos. Jos nėra tinkamos išmesti nė į vieną tradiciškai daugiabučių kiemuose esančių atliekų rūšiavimo konteinerių, o laikomos netinkamomis sąlygomis gali būti pavojingos ir žmonių sveikatai, ir aplinkai. Tokioms elektronikos atliekoms yra skirtas specialus EPA konteinerių tinklas. Šiuos konteinerius galima rasti mūsų šalies prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur“, – atkreipia dėmesį EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Ji taip pat primena, kad stambiagabaritę elektroniką EPA paima nemokamai tiesiai iš namų – tereikia užregistruoti iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildyti formą internete adresu www.epa.lt.
EPA inicijuotą Lietuvos gyventojų tyrimą gyventojų įpročius, naudojant išmaniąsias namų sistemas, atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų.
