Šviečiantis Vilnius: 5 įdomiausi faktai apie sostinės apšvietimą

Tamsiuoju paros metu lėktuvu leisdamiesi į Lietuvos sostinę džiaugiamės jaukiomis Vilniaus šviesomis. Kiekvieną vakarą sostinę apšviečia daugiau nei 53 tūkst. šviestuvų, o jų apšvietimui naudojamų kabelinių ir oro elektros linijų bendras ilgis prilygtų kelionės atstumui iš Vilniaus į Briuselį arba Strasbūrą, arba Milaną, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įdomiausius faktus apie sostinės apšvietimo sistemą ir naujoves atskleidė bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ direktorius Sigitas Mocevičius.

Asociatyvi nuotr.

Montuojami naktį pritemdomi šviestuvai

„Vilniuje kasdien tampa šviesiau, jaukiau, saugiau. Per pastarąjį dešimtmetį kasmet Vilniuje įsižiebia beveik po 1,5 tūkst. naujų šviesos taškų. Naujas, modernus, nuotoliniu būdu valdomas apšvietimas įrengtas gatvėse, sodų bendrijose, viešosios erdvėse, dviračių takuose. Šiuo metu bendrovė „Vilniaus apšvietimas“ prižiūri daugiau nei 53 tūkstančius šviestuvų gatvėse, kiemuose, viešosiose erdvėse, parkuose, skveruose ir kitur, o prieš devynerius metus tokių šviestuvų buvo 41 tūkstančiai“, – sako bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ direktorius Sigitas Mocevičius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad miesto apšvietimui skirtas suvartojamos elektros energijos kiekis priklauso ne tik nuo šviestuvų pobūdžio ir efektyvumo (natrio ar LED tipo) bet ir nuo sezoniškumo. Vasarą, kuomet dienos yra ilgesnės, apšvietimas įsijungia vėliau, todėl, pavyzdžiui, birželio mėnesį vidutiniškai suvartojama apie 1 tūkst. 500 MWh (vidutinis šviestuvų švietimo laikas yra 180 valandų per mėnesį), tuo tarpu žiemą – sausio mėn. – 2 tūkst. 500 MWh (vidutinis šviestuvų švietimo laikas yra 470 val. / mėn.).

„Šiuo metu vykdome apšvietimo tinklo modernizaciją - visame mieste montuojami nauji ekonomiški LED šviestuvai, kurie turi integruotą pritemdymo funkciją. Siekiant sumažinti elektros energijos suvartojimą nakties metu šviestuvai yra pritemdomi“, – pastebi bendrovės direktorius.

Lietuvos sostinės šviesos: 5 įdomiausi faktai:

1. Vilnių juosia 1,8 tūkst. kilometrų kabelinių ir oro linijų. Jomis elektros energija tiekiama į 53 tūkstančius šviestuvų. Didžioji jų dalis, apie 48 tūkst., šviečia gatvėse ir kiemuose, o daugiau nei 5 tūkst. naudojami dekoratyviniam pastatų, skverų, paminklų apšvietimui. Sistemoje veikia apie 750 maitinimo ir paskirstymo punktų.
2. Sostinei apšviesti per metus suvartojama apie 20 MWh. Tikimasi, kad šis skaičius ne tik neaugs, bet ir mažės. Nepaisant nuolat augančio šviestuvų skaičiaus, dėl nuolat diegiamų naujų, energiją taupančių technologijų tiek 2013 m., tiek ir 2018 m. mieste buvo suvartota daugiau kaip 20 tūkst. MWh per metus. Pakeitus visus šiuo metu mieste esančius natrio šviestuvus ekonomiškais LED šviestuvais, įdiegus vieningą valdymo ir kontrolės sistemą, visą tai leis taupyti elektros energiją.
3. Sutaupys daugiau kaip 1 mln. Eur per metus. Įdiegus modernų apšvietimą, jis bus valdomas nuotolinio apšvietimo stebėsenos, valdymo ir kontrolės sistema: specialistai galės operatyviai reaguoti į gedimus bei nuotoliniu būdu bus galima reguliuoti miesto apšvietimo lygį. Planuojama, kad elektros energijos suvartojimas sumažės apie 50 proc. Taip pat skaičiuojama, kad apšvietimo tinklo remonto išlaidos sumažės daugiau kaip 30 proc. Vien dėl mažesnių elektros sąnaudų bus sutaupoma apie 11,7 mln. kWh, arba daugiau kaip 1 mln. Eur per metus.
4. Per metus sugadinama 150–200 šviestuvų atramų. Eismo įvykių metu pažeistos ar visiškai sugadintos atramos – pagrindinė sostinės apšvietimo sistemos priežiūros problema. Tokių įvykių ypač padaugėja žiemą, kai visoje šalyje pablogėja vairavimo sąlygos: blogas matomumas, slidi kelio danga. Vasarą šių atvejų padaugėja, į gatves išriedėjus motociklams, automobilių vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo, dažnai viršija leistiną greitį. Šviestuvai bei atramos taip pat apgadinami ar sudaužomi per vandalizmo atvejus, juos gadina ir grafičių piešėjai.
5. Utilizuota 600 kg nebetinkamų lempų per metus. Pernai sostinėje pradėtas modernizacijos projektas, senas natrio lempas keičiant naujais LED šviestuvais, kurie yra ilgaamžiai bei taupūs: gali veikti apie 60 tūkstančių valandų (kaitrinės lempos – vos 1 tūkst. val.). Pagal sutartis su tiekėjais dėl pavojingų atliekų utilizavimo 2018 metais utilizuota 600 kg senų, nebetinkamų lempų. „Esame dėkingi, socialiai atsakingiems gyventojams, kurie kasdien apie apšvietimo tinklo gedimus praneša mums telefonu, elektroniniu paštu ar užpildę paraišką mūsų įmonės internetinėje svetainėje bei programėlėje „Tvarkau miestą“.

Bendrovės darbuotojai kartais susiduria su įdomesnėmis situacijomis kaip tarkime - kartais negalime demontuoti atramos ar pakeisti šviestuvo dėl to, kad ten susuktas lizdas, kuriame tuo metu perimi paukščiukai, todėl tenka kantriai palaukti, kol paukščiukai išsiperės ir tik tuomet tęsti darbus“, – aiškina bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ direktorius Sigitas Mocevičius.

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad prie bendro šviečiančios sostinės vaizdo tamsiais vakarais prisideda ir įmonių, privačių namų ar namų bendrijų naudojamas kiemų apšvietimas, o taip pat ir iš patalpų pro langus sklindanti šviesa. Visuose šiuose šviestuvuose naudojamos įvairiausios lemputės – nuo kaitrinių iki šviesos diodų, arba LED.

„Niekam nepatinka, kai lemputė perdega – tada ne tik ima trūkti šviesos, bet ir gali kilti klausimas, kur šią nebetinkamą lemputę dėti. Deja, tokia atlieka netinkama mesti nė į vieną šalia daugiabučių stovintį rūšiuotų ar po rūšiavimo likusių atliekų konteinerį. Apšvietimui skirta dujošvytė lemputė – iš daugelio medžiagų padarytas produktas, o kai kurios šių medžiagų netinkamomis sąlygomis gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai. Dėl to tokios atliekos vieta yra specialūs elektronikos atliekoms skirti konteineriai“, – aiškina L. Jurevičianė.

EPA atstovė taip pat primena, kad daugelyje parduotuvių, bibliotekų, mokslo įstaigų yra konteineriai smulkiajai elektronikai, baterijoms ir dujošvytėms lempoms, o stambiagabaritę elektronikos įrangą EPA išveža nemokamai.