Elektronikos įranga gali mums pakenkti per elektromagnetines bangas, ji gali paveikti mūsų organizmo ląsteles, skeleto ir raumenų sistemą, regėjimą, nervų sistemą, psichiką, miego kokybę ir netgi nykščių sąnarius. Sveikatos saugos specialistai ir medikai įvardija pagrindines klaidas, naudojantis elektronikos įranga, bei rizikos veiksnius, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį.
Kasdien ir be saiko naudodami elektronikos prietaisus ir tą patį leisdami daryti savo vaikams, rizikuojame savo ir vaikų sveikata, rašoma pranešime spaudai. Elektronikos įranga gali mums pakenkti per elektromagnetines bangas, ji gali paveikti mūsų organizmo ląsteles, skeleto ir raumenų sistemą, regėjimą, nervų sistemą, psichiką, miego kokybę ir netgi nykščių sąnarius. Sveikatos saugos specialistai ir medikai įvardija pagrindines klaidas, naudojantis elektronikos įranga, bei rizikos veiksnius, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį.
Tyrimų rezultatai – įvairūs, dėl to neramu
„Sveikatos saugos normatyvai, kurie riboja elektromagnetinių laukų intensyvumą, dažniausiai yra paremti terminiais (šiluminiais) efektais. Elektromagnetinių laukų ir vėžinių susirgimų ryšys nėra patikimai pagrįstas ir vienareikšmiško atsakymo nėra. Yra tyrimų, kurie jį nurodo, tačiau taip pat yra tyrimų, kurie šį ryšį paneigia“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja prof. Rūta Ustinavičienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pastebi, kad Europos Tarybos rekomendacijoje elektromagnetinių laukų (iki 300 GHz) poveikio žmonėms apribojimai grindžiami 1998 m. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis. Šiose gairėse įvardinti elektromagnetinių laukų lygiai žmonėms apsaugoti nuo terminio poveikio ir poveikio nervų sistemai. Šios komisijos 2018 m. gairių projekte nurodyti elektromagnetinių laukų poveikiai visuomenės sveikatai yra nervų stimuliavimas (gali būti juntamas dilgčiojimas poveikio zonoje), membranų pralaidumo didėjimas, audinių temperatūros didėjimas (tai gali sutrikdyti kai kurių organų veiklą).
„2018 m. gairių projekte nepateikta informacijos apie vėžio riziką, nors 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra elektromagnetinius laukus įvardijo kaip galimą žmonių kancerogeną, atsižvelgiant į duomenis dėl smegenų piktybinio naviko gliomos sąsajų su mobilių telefonų naudojimu. Mokslo bendruomenė nėra vieninga dėl elektromagnetinių laukų poveikio vėžiniams susirgimams, nors yra nemažai mokslinių tyrimų, rodančių ryšį tarp elektromagnetinių laukų poveikio ir vėžio, tačiau šis ryšys nėra patikimas. Kai kuriose valstybėse šių laukų poveikis siejamas su padidėjusiu elektrojautrumu, pasireškiančiu galvos skausmais, nuovargiu, galvos svaigimu, miego sutrikimu ir raumenų skausmais“, – aiškina I. Taraškevičienė.
Ji taip pat primena, kad per du šimtus mokslininkų kreipėsi į Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) vadovą, prašydami iš naujo įvertinti galimą naujos kartos 4G ir 5G telekomunikacijų technologijų biologinį poveikį augalams, gyvūnams ir žmonėms.
Jei poveikis neaiškus, geriau vengti
Pasak prof. R. Ustinavičienės, veikiant elektromagnetiniam laukui, žmogaus organizme didėja mikrocirkuliacija, kyla temperatūra, keičiasi ląstelių membranų pralaidumas. Tačiau šie efektai nelemia simptomų ar susirgimų. Atskirais – ypač retais, avariniais – atvejais galimas terminis poveikis akims, kataraktų vystymasis.
„Tai yra veiksnys, kurio poveikis organizmui yra tyrinėjamas ir nėra iki galo žinomas. Todėl yra laikomasi principo: kol poveikis nėra aiškus, šio veiksnio, jei įmanoma, rekomenduojama vengti. Taip pat yra hipotezė, jog elektromagnetinės bangos bei ekranų skleidžiama mėlyna šviesa turi įtakos melatonino koncentracijos mažėjimui nakties metu. Melatoninas yra vadinamas „miego hormonu“, kurio koncentracija auga nakties miego metu. Žemi melatonino lygiai taip pat gali turėti įtakos didesniam vėžinių susirgimų dažniui“, – atkreipia dėmesį prof. R. Ustinavičienė.
Pasak profesorės, kai kuriems žmonės elektromagnetinis laukas sukelia odos paraudimą bei bėrimus – tiesa, šie simptomai yra trumpalaikiai ir dingsta, pakeitus aplinką.
Neigiamai veikia vaikų smegenis
„Elektromagnetinės bangos gali turėti slopinančios įtakos smegenų neuronų mielinizacijos proceui. Dėl to vaikams rekomenduojama kiek galima vėliau pradėti naudotis mobiliaisiais telefonais. Mielinas veikia kaip neuronų, esančių mūsų nervų sistemoje, apsauginis sluoksnis. Pagrindiniai vedamieji nerviniai takai mielinizuojasi sulaukus 1–2 metų, mielinizacija baigiama sulaukus 7–10 metų. Jos pabaiga rodo tam tikros smegenų sistemos funkcinį brandumą. Be to, vaikų galvos smegenys dėl savo kaukolės dydžio daugiau absorbuoja elektromagnetinių bangų energijos, todėl pokalbiai mobiliaisiais telefonais vaikus veikia stipriau“, – aiškina prof. R. Ustinavičienė.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės I. Taraškevičienės, įtarimai dėl elektromagnetinių bangų poveikio vaikų smegenims žinomi jau ne pirmas dešimtmetis, tačiau tvirtų įrodymų stinga. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mobiliųjų telefonų, planšečių, kompiuterių žala vaikų sveikatai siejama ne tik su elektromagnetinių laukų poveikiu, bet ir su ydinga laikysena (prietaisus naudoja kūprindamiesi, gulėdami ar sėdėdami), nutukimu, (vietoje fizinio aktyvumo renkasi naršymą internete), regos silpnėjimu, riešo kanalo sindromo išsivystymu, nuovargiu, stresu, miego sutrikimais, galvos skausmais, imuniteto silpnėjimu.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad neigiamą poveikį žmonių sveikatai gali turėti ne tik naudojami elektronikos prietaisai, bet ir netinkamomis sąlygomis laikomi seni, nenaudojami bei šiems prietaisams skirtos panaudotos baterijos ar dujošvytės lempos. Visa tai gali tapti toksiškomis atliekomis, kurių vieta – ne namai ar sandėliukai, o elektronikos atliekoms skirti EPA konteineriai. Šiuos EPA konteinerius galima rasti mūsų šalies prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur. Stambiagabaritę elektroniką EPA paima nemokamai tiesiai iš namų – tereikia užregistruoti iškvietimą telefonu arba užpildyti formą internete.
Prof. R. Ustinavičienė įvardijo neigiamą poveikį sveikatai galinčias turėti klaidas, naudojant elektronikos prietaisus:
- Venkime krauti šalia savęs mobilųjį telefoną nakties metu. Kraudami šalia savęs telefoną, ilsėsimės padidėjusio stiprumo elektromagnetinių bangų zonoje.
- Atpraskime kalbėti mobiliuoju telefonu ilgiau nei valandą. Jei kalbama mobiliuoju labai ilgai, reikėtų naudoti laidines ausines – tai pagrindinė priemonė, leidžianti sumažinti elektromagnetinę spinduliuotę, tenkančią galvos smegenims.
- Namų WI-FI įrangos vieta – ne ten, kur miegame, ar šalia miegamųjų kambarių. Jei negalime atsiriboti nuo elektromagnetinių bangų būdraudami, tai bent jau miegokime sveikiau.
- Nestovėkime šalia mikrobangų krosnelės, šildydami maistą. Jei galite, atsitraukite nuo krosnelės bent metro atstumu.
- Įsirengdami kompiuterizuotą darbo vietą, neapjuoskite savęs elektros laidais iš visų pusių. Laidai turėtų būti kiek galima toliau nuo žmogaus, o kompiuteris turi būti įjungtas į įžemintą elektros tinklą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė I. Taraškevičienė taip pat įvardijo, kad naudojant elektronikos prietaisus, pavojų sveikatai ir saugumui kelia ne tik elektromagnetinės bangos, bet ir ilgalaikė netaisyklinga galvos padėtis žiūrint į ekraną, ant šių prietaisų besikaupiantis purvas, tampantis mikroorganizmų šaltiniu, nesaugus šių prietaisų naudojimas einant ar vairuojant, prietaiso laikymas tarp galvos ir kaklo (kai užimtos rankos), naršymas internete tamsoje, nuolatinis tekstų rašymas (galimi nykščių sąnarių pažeidimai), taip pat elektronikos įrangos naudojimas šalia kitų elektroninių prietaisų (pvz., širdies stimuliatoriaus, įmontuoto defibriliatoriaus, klausos aparato).
