Finansinę paramą saulės elektrinėms gyventojai įvardija kaip esminę paskatą įsirengti nuosavą saulės jėgainę ir patiems pasigaminti elektros. Daugiau nei pusei žmonių svarbus užtikrinimas, kad nuosava saulės elektrinė padės sumažinti išlaidas elektrai. O daugiau nei trečdalį didmiesčių gyventojų motyvuotų žinojimas, jog gamindamiesi elektrą iš saulės jie prisideda prie aplinkos tausojimo.
Didžioji dalis gyventojų palaiko saulės energetiką, o didžiausia paskata pradėti patiems gamintis elektrą iš saulės yra finansinė parama saulės elektrinėms – tai įvardijo 78 proc. žmonių, dalyvavusių sumanių energetikos paslaugų bendrovės „Ignitis“ užsakymu atliktame gyventojų nuomonės tyrime. Finansinė parama labiausiai motyvuotų 24-35 metų gyventojus (81 proc.), o pagal gyvenamąją vietovę – klaipėdiečius bei kaimiškų vietovių gyventojus (po 81 proc. respondentų).
„Nors technologijos, leidžiančios naudotis atsinaujinančiais energijos ištekliais, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai atpigo, finansinė parama visoje Europos Sąjungoje yra ypatingai svarbus veiksnys skatinant gyventojus gamintis elektrą iš saulės. Lietuva čia ne išimtis. Pirmoji finansinės paramos banga iš saulės elektrą gaminančių vartotojų gretas išaugins daugiau nei dukart – šią vasarą 2565 gyventojų gavo paramą saulės elektrinėms įsirengti. 2020 metų pradžioje startuos antrasis finansavimo etapas, kuris, be abejonės, taip pat sulauks didelio susidomėjimo. Nuo spalio 1 d. jau bus galima įsirengti geografiškai nutolusią saulės elektrinę ir gauti kompensaciją, o tai reiškia, kad net atskiri daugiabučių gyventojai galės tikėtis paramos“, – sako Darius Montvila, „Ignitis“ generalinis direktorius.
Anot jo, pastaruosius kelerius metus elektros energijos pardavimų biržoje „Nord Pool“ fiksuojama elektros brangimo tendencija – Lietuva importuoja didžiąją dalį elektros energijos, todėl turi mažai svertų daryti įtaką kainoms. Todėl natūralu, kad gyventojai ieško būdų, kaip sumažinti ir stabilizuoti išlaidas elektrai ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas tampa vis patrauklesne alternatyva.
Apklausos duomenimis, 58 proc. gyventojų teigia, kad įsirengti nuosavą saulės elektrinę paskatintų garantija, jog tai padės sumažinti išlaidas elektros energijai dabar ir ateityje. Šis argumentas ypač svarbus 46-55 metų amžiaus gyventojams – kaip svarbiausią jį įvardijo 62 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų. Vertinant pagal miestus, garantija, kad už elektrą mokės mažiau, aktualiausia šiauliečiams – ją įvardijo 73 proc. šio miesto respondentų.
Trečia pagal svarbumą paskata patiems gamintis elektrą iš saulės gyventojai įvardijo aplinkosaugą. 29 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad juos paskatintų žinojimas, jog prisideda prie aplinkos saugojimo ir socialinės atsakomybės. Aplinkosauga labiausiai rūpi 46-55 metų amžiaus gyventojams – šioje amžiaus grupėje 32 proc. apklaustųjų prisidėjimą prie aplinkos tausojimo įvardijo kaip svarbią paskatą gamintis elektrą iš saulės.
Lyginant miestus, noras prisidėti prie aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės stipriausias Klaipėdoje – 40 proc. apklaustųjų uostamiesčio gyventojų įvardijo, kad juos tai paskatintų įsirengti nuosavą saulės elektrinę. Žinojimas, kad prisideda prie aplinkos saugojimo, gamintis elektrą iš saulės paskatintų 36 proc. vilniečių ir 30 proc. kauniečių.
„Žvelgiant pasauliniu mastu, kova su klimato atšilimu, jį sukeliančių CO2 dujų išmetimo mažinimas, yra pagrindinė priežastis, kodėl tiek dėmesio skiriama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui. Tai, kad apie trečdaliui Lietuvos didmiesčių gyventojų aplinkosauga yra svarbi paskata pereiti prie saulės energetikos, rodo stiprėjantį gyventojų sąmoningumą ir globalų mąstymą“, – teigia D. Montvila.
Gyventojų nuomonės tyrimą UAB „Ignitis“ užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 24-70 metų amžiaus gyventojai visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1000 žmonių.