Ne tik NASA dairosi sugrįžti į Mėnulį – savo mėnuleigius ant blyškaus Žemės palydovo paviršiaus nutupdyti planuoja ir kelios privačios kompanijos, rašoma svetainėje „Verge.com“. Iki šiol tik didžiųjų supervalstybių erdvėlaiviai ar zondai lietė Mėnulio paviršių – JAV, Kinijos ir Rusijos. O rugsėjį, tikėtina, į šį klubą įstos ir Indija, kurios „Chandrayaan-2“ erdvėlaivis, skriedamas Mėnulio orbitoje, paleis „Vikram“ zondą, nutūpsiantį palydovo pietiniame poliuje.
Kalbant apie privačias kompanijas, šių metų balandį Mėnulyje nutupdyti savo zondą bandė Izraelio nevyriausybinė organizacija „SpaceIL“. Deja, ši misija baigėsi nesėkme – erdvėlaivio variklis užgeso anksčiau nei planuota ir zondas „Beresheet“ sudužo Mėnulio paviršiuje.
Tačiau ši nesėkmė neatbaido kitų trijų privačių bendrovių, kurios dabar rungsis dėl pirmo privataus zondo nusileidimo Mėnulyje, titulo. Panašu, kad iki 2021-ųjų metų sulauksime pirmųjų rezultatų.
Viena iš jų – tai Pitsburge įsikūrusi „Astrobotic“ kompanija, kuri gimė iš inžinierių komandos, besivaržiusios populiariame „Google Lunar X Prize“ konkurse. Beje, šiame konkurse varžėsi ir anksčiau minėtojo „SpaceIL“ organizacija. „Astrobotic“ nori uždirbti, teikdama mokslinių tyrimų instrumentų gabenimo į Mėnulį paslaugą. Ji jau turi sutartį su pirmąja savo kliente NASA – pagal ją „Astrobotic“ erdvėlaivis „Peregrine“ ant Mėnulio paviršiaus turi nutupdyti 14 krovinių su įvairiais instrumentais. Erdvėlaivį į kosmosą pakels „United Lauch Alliance“ bendrovės sukurta „Vulcan Centaur“ raketa, kuri šiuo metu kaip tik yra testuojama – numatoma starto data 2021 metai.
Kita privati bendrovė, taip pat besivaržiusi „Google Lunar X Prize“ konkurse ir planuojanti skrydį į Mėnulį artimiausiu metu – tai Japonijoje įsikūrusi „ispace“. Jos planai daug ambicingesni – bendrovė planuoja iki 2040-ųjų Mėnulyje pastatyti savarankišką miestelį „Moon Valley“, kuris išsilaikytų, naudodamas vandenį, mineralus bei kitas palydovo paviršiuje ir po juo randamas medžiagas.
Žinoma, tam „ispace“ turės sukurti ne vieną zondą ir mėnuleigį bei visus juos nutransportuoti Mėnulin – tam bendrovė jau yra rezervavusi du Elono Musko „SpaceX Falcon 9“ raketos skrydžius kito dešimtmečio pradžioje. Iš pradžių kompanija planavo nusiųsti erdvėlaivį į Žemės palydovo orbitą, o po metų – ir zondą bei mėnuleigį. Visgi neseniai „ispace“ paskelbė pakeitusi planus ir atsisakė erdvėlaivio siuntimo į orbitą. Vietoje to, jau 2021-aisiais planuoja pirmąjį skrydį „Falcon 9“ raketa, kuri turėtų nugabenti į Mėnulio paviršių „ispace“ sukurtą zondą, o 2023 metais – ten turėtų nutūpti ir japonų mėnuleigis.
Na, ir trečioji bendrovė, besigviešianti į privataus kapitalo pionierės Mėnulyje titulą – tai „Intuitive Machines“, įsikūrusi kosmoso tyrimų sostinėje Hiustone. Nors ji vienintelė iš trijulės nėra dalyvavusi žymiajame „Google“ konkurse, tačiau tą kompensuoja faktas, kad jos kompanijos branduolį sudaro buvę NASA inžinieriai, užantyje turintys nemažai patirties. Panašiai kaip ir „Astrobotic“, „Intuitive Machines“ taip pat turi sutartį su NASA – joje bendrovė yra įsipareigojusi Mėnulio paviršiuje nutupdyti penkis JAV kosmoso tyrimų agentūros krovinius. Šį darbą atliks „Nova-C“ zondas, kurį iki Mėnulio „pametės“ ta pati „SpaceX Falcon 9“ raketa 2021-aisiais.
Tiesa, visus šiuos planus reikėtų priimti su druskos krislu, nes nė viena jų nėra nuo Žemės paviršiaus pakėlusi jokio kosminio aparato. Arši konkurencija verčia jas skubėti, tačiau beveik garantuotai dalis planuotų skrydžių vėluos. Bet kokiu atveju artimiausią dešimtmetį Mėnulis tikrai sulauks svečių.