Naujausias Sasekso (Jungtinė Karalystė) ir Orhuso (Danija) universitetų mokslininkų tyrimas rodo, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) išnaudojama tik nedidelė dalis vėjo energetikos potencialo, rašoma svetainėje „ScienceAlert.com“.
Mokslininkų modeliavimas parodė, kad jei kiekviename vėjo energetikai vystyti tinkamame žemės plote būtų pastatyta po vėjo elektrinę, ES galėtų būti pagaminama 100 kartų daugiau elektros energijos, nei jos pagaminama šiandien. Skaičiavimai rodo, kad vien ES teritorijoje sausumoje galima būtų pastatyti apie 11 mln. naujų jėgainių – jose pagaminamos energijos užtektų viso pasaulio poreikiams patenkinti iki pat 2050-ųjų.
„Žinoma, nesiūlome statyti po vėjo elektrinę visuose tyrime numatytuose žemės sklypuose. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad Europa turi didžiulį potencialą vėjo energetikai vystyti, ypač jei norime užkirsti kelią klimato kaitos katastrofai“, – sako Benjaminas Sovacoolas, Sasekso universiteto energetikos politikos ekspertas.
Šiandien ES pirmauja pagal pagaminamos vėjo energijos kiekius – visos sausumoje ir jūroje pastatytos vėjo turbinos kartu paėmus sugeneruoja beveik trečdalį visos pasaulyje pagaminamos vėjo energijos. Neseniai Europos Komisija iškėlė tikslą, kad iki 2050-ųjų turėtų būti pastatyta ar atnaujinta bent 100 tūkst. vėjo jėgainių.
Tačiau naujas tyrimas rodo, kad Europos vėjo energetiką galima plėtoti daug intensyviau, net ir atmetus jūroje statomų vėjo jėgainių potencialą. Tyrimą atlikę mokslininkai nagrinėjo kiekvienos valstybės vėjo žemėlapius bei atsižvelgė į esamą infrastruktūrą, apgyvendintas bei saugomas teritorijas. Net 46 proc. Europos teritorijos yra tinkama gaminti vėjo elektrą – tai bemaž 5 mln. kvadratinių kilometrų teritorija, kurioje pastatytos vėjo jėgainės galėtų pagaminti 500 eksadžaulių (priedėlis eksa- žymi kvintiljoną, arba 1018) elektros energijos. Tai net 70 eksadžaulių daugiau energijos, nei pasaulis suvartos XXI amžiaus viduryje.
Žinoma, realybėje šie skaičiai būtų šiek tiek mažesni, nes tyrėjai neatsižvelgė į sunkiau įvertinamus ribojančius veiksnius, kaip privačios teritorijos ar bendruomenių prielankumas vėjo jėgainių statyboms. Nepaisant to, tai vienas nuoseklesnių Europos vėjo energetikos potencialo vertinimas, o kartu ir optimistiškiausias. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų Europos aplinkos agentūros (EEA) atliktas panašus tyrimas numatė triskart mažesnes galimybes vėjo energetikai. Tokia didelė „paklaida“ galima ne tik dėl naujojo tyrimo didesnės duomenų „raiškos“, bet ir dėl to, kad pastarąjį dešimtmetį vėjo jėgainių technologijos smarkiai patobulėjo.
Štai, pavyzdžiui, neseniai publikuoto vokiečių mokslininkų tyrimo išvadose teigiama, kad vėjo jėgainės gali būti statomos tik ketvirtadalyje Europos teritorijos, kas gan tiksliai sutampa su 2009-ųjų EEA studijos rezultatais. Visgi šių metų vokiečių modeliavimas parodė, kad įvertinus naujausias vėjo turbinų technologijas, galima būtų pagaminti daug daugiau vėjo elektros.
Žinoma, visi šie tyrimai yra gana hipotetiniai ir kiekvienas modeliavimas turi savų trūkumų, tačiau nepaisant visko, akivaizdu, kad Europos vėjo energetika turi didžiulį potencialą. Pasak Orhuso universiteto tyrėjo Peterio Enevoldseno, nepaisant kai kurių vėjo energetikos trūkumų, sausumos vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija yra pigiausia atsinaujinanti energija, kurią galime šiandien pasigaminti.