Kasmetinėje programišių konferencijoje „Defcon“ Las Vegase kibernetinio saugumo specialistai pristatė tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad beveik bet koks kasdienėje aplinkoje esantis garsiakalbis gali tapti fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiu ginklu.
Kasmetinėje programišių konferencijoje „Defcon“ Las Vegase kibernetinio saugumo specialistai pristatė tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad beveik bet koks kasdienėje aplinkoje esantis garsiakalbis gali tapti fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiu ginklu, rašoma svetainėje „Wired“.
Šiandien visos IT milžinės primygtinai siūlo savo išmaniuosius garsiakalbius, kurie ne tik groja muziką ar atsako į klausimus. Be jų, mūsų kasdienėje aplinkoje apstu kitų įrenginių, turinčių garsiakalbius – televizoriai, ausinės, telefonai, mikrobangų krosnelės, išmanūs laikrodžiai, žaislai, kameros, žadintuvai ir daugybė kitų smulkių daiktų.
Ir jei jie turi nors kokią mikroschemą, procesorių ar galimybę jungtis prie interneto – potencialiai juos galima paversti akustiniais ginklais. Tokią išvadą šiųmetėje „Defcon“ konferencijoje pristatė technologinių konsultacijų įmonės „PWC UK“ kibernetinio saugumo srities ekspertas Mattas Wixey. Ir kalba neina tik apie žmogaus ausiai girdimus dažnius – daugybė garsiakalbių gali atkurti garsus, kurių mes net negalėtume girdėti, tačiau kurie galėtų daryti mums įtaką.
„Mane visada domino kenksmingos programos, galinčios peržengti ribą tarp skaitmeninio ir realaus pasaulio. Todėl savo tyrime pabandėme išsiaiškinti, ar įmanoma sukurti tokį programinį kodą, kuris priverstų garsiakalbius skleisti garsus, kurie potencialiai galėtų padaryti žalą žmogui“, – sako M. Wixey.
Šiuo tikslu tyrėjų komanda išbandė kelis skirtingus įrenginius – nešiojamą kompiuterį, išmanųjį telefoną, bevielę kolonėlę, mažą garsiakalbį, ausines, ant automobilio montuojamą garsiakalbį oficialiems pranešimams skelbti, vibruojantį garsiakalbį bei parametrinį garsiakalbį, leidžiantis nukreipti garsą norima kryptimi. M. Wixey parašė paprastą programinį kodą, kuriuo privertė skirtingus garsiakalbius skleisti įvairaus dažnio garsus – specialia įranga buvo matuojamas jų stiprumas bei pačių garsiakalbių temperatūra.
Dalis išbandytų garsiakalbių galėjo skleisti tiek aukšto, tiek žemo dažnio garsus, kurie stiprumu peržengė leistinas sveikatai nepavojingas ribas. M. Wixey netgi pavyko priversti vieną iš garsiakalbių vibruoti taip stipriai, kad po penkių minučių jo viduje esančios detalės išsilydė.
Reziumuodamas savo eksperimentą M. Wixey teigė, kad iš tiesų tik mažesnė dalis išbandytų garsiakalbių galėtų būti paversti akustiniais ginklais, tačiau vis didėjantis prie interneto besijungiančių išmanių įrenginių su garsiakalbiais kelia nerimą. Ypač dėl jų potencialo sukelti fiziologinę ar psichologinę žalą žmogaus ausiai negirdimais dažniais, kuriuos užfiksuoti galima tik specialiais prietaisais.
Ir nors kol kas nėra aišku, ar JAV ambasadoje Kuboje anksčiau įvykusioje atakoje prieš diplomatus buvo panaudotas panašus akustinis ginklas, garsas tikrai gali būti naudojamas tokiam tikslui. Pavyzdžiui, Izraelio pajėgų maištautojų minioms malšinti naudojama akustinė „patranka“, galinti labai kryptingai paleisti garso pūpsnius, trumpam apsvaiginančius žmones.
Garsas ar ultragarsas nebūtinai turi būti naudojamas tiesiogiai – štai praeitais metais Kalifornijoje vykusioje „Crypto 2018“ konferencijoje grupė tyrėjų pranešė, kad įmanoma kompiuterių ekranų vidinius komponentus priversti vibruoti ultragarso bangas skleidžiančiu dažniu. Šias bangas kibernetiniai nusikaltėliai gali panaudoti tam, kad galėtų „pamatyti“ ekrane rodomus vaizdus. Tuo tarpu Londono universiteto koledžo tyrėjas Vasilios Mavroudis eksperimentais parodė, kad tokį ultragarsinį sekimą galima atlikti gan lengvai, nes dauguma komercinių garsiakalbių gali skleisti artimo ultragarsui dažnio bangas.
