Be šiuolaikinės elektronikos įrangos didelio pienininkystės ūkio darbuotojai prižiūrėti galvijų tikriausiai nebemokėtų. Elektronika geriau stebi gyvulius ir augalus bei kur kas geriau nei žmogus nustato jų poreikius bei galimybes. Tuo tarpu žmogui šiandien tapo svarbu mokėti valdyti elektroniką ir suprasti jos fiksuojamą informaciją. Taip šiandien modernų šeimos ūkį vertina Biržų rajono ūkininkas Vytautas Stankevičius.
Darbo mažiau, naudos daugiau
Parovėjos kaime veikiančiame viename pažangiausių šalies ūkių neseniai buvo įdiegta moderni melžimo platforma. Kiekviena bandos karvė turi specialų daviklį, o platformos sistema nuolat fiksuoja begalę įvairių duomenų.
„Tai yra aikštelė, kurioje vienu metu galima melžti 32 karves. Joje įdiegta labai daug elektronikos prietaisų. Iki tol ūkyje šešerius metus buvo naudojami melžimo robotai. Nors jie pasiteisino, tačiau per tą laiką atsirado galimybė dirbti dar efektyviau. Dabar mūsų ūkio karves melžia ne robotai, o žmonės, bet jie atlieka tik kelias funkcijas. Darbuotojai suvaro į aikšteles karves, nuplauna tešmenis ir uždeda melžiklius. Toliau viskas vyksta, kontroliuojant elektronikai: nuimami melžikliai, fiksuojami pieno rodikliai, gyvūnų sveikatos parametrai. Ši išmani aikštelė leidžia kiekvieną dieną stebėti pieno kokybę, jos pokyčius“, – aiškina V. Stankevičius.
Kiekvienos karvės fizinė būklė stebima, naudojant daviklius.
Vytauto Stankevičiaus asmeninio albumo nuotr.
Moderni sistema sumažina laiko sąnaudas: karvės greičiau pamelžiamos, jas galima melžti tiek kartų, kiek suplanuota, be to, tai labai palengvina žmonių darbą: jie gali dirbti tris valandas iš ryto ir tiek pat vakare – turi daug laisvo laiko, nėra tiek pririšti prie gyvulių ar tvarto. „Naudojant melžimo robotus, tekdavo labai daug laiko skirti gyvulių stebėjimui – dirbdavome 24 valandas per parą: stebėti sistemas, bandą, daug plauti, aiškintis, kodėl kai kurios karvės neina prie melžimo robotų“, – pasakoja V. Stankevičius.
Perspėja, kada laukti veršiuko
Pasak ūkininko, naujoji melžimo aikštelė yra technologija, kuri leidžia ryte, atsisėdus prie kompiuterio, įvertinti išsamią bandos apžvalgą. Galima žinoti, kuri karvė nedavė pieno, kuri to pieno davė per mažai, kokie buvo kokybiniai pieno parametrai, kiek konkreti karvė suėdė pašaro. Elektroniniai davikliai padeda pamatyti, kokios buvo kiekvienos karvės gyvybinės funkcijos, įskaitant rujos laiką, kada ji atsives veršelį, kokia bus jos būklė po veršiavimosi, ar net prognozuoti, kokius bulius parinkti karvėms, kad gerėtų palikuonių kūno konstitucija ir kad karvės duotų daugiau pieno.
Iš 1100 ūkyje laikomų galvijų 550 yra melžiamos karvės, ūkio planuose – 750 melžiamų karvių banda. Ne laiku sėklinant karves, nepastebint rujų, patiriami nemenki nuostoliai. Bandant įvertinti tinkamiausią laiką, žmogus padaro daugiau klaidų nei elektronikos prietaisas. Tuo tarpu elektronikos prietaisai suteikia labai daug informacijos. Tokia technologija yra biologų, inžinierių, programuotojų bendro darbo rezultatas, skirtas moderniam gyvulininkystės ūkiui.
„Be elektronikos prietaisų, su kuriais susieti mūsų galvijai, turbūt nebemokėtume ir dirbti. Deja, ne visi žmonės yra gabūs stebėti ir įvertinti, kokie veiksniai veikia gyvūno elgseną, jo fizinę būklę“, – sako V. Stankevičius.
Elektronikos prietaisai – augalų priežiūrai
Stankevičių šeimos ūkyje elektronikos nauda jaučiama ir auginant javus. Kombainuose įdiegtos elektroninės išmaniosios sistemos leidžia tiksliai įvertinti prikuliamo derliaus kiekį, grūdų drėgnį, šiukšlėtumą, matomi ir nuostoliai – kiek derliaus išbarstoma kūlimo metu.
„Turime ir prietaisus, kuriais per sėją prisijungiame prie palydovų. Navigacinė sistema leidžia traktoriui lauke važiuoti pačiam – operatoriui beveik nebereikia prisiliesti prie vairo. Tai padeda labai tiksliai išberti sėklas – nesėjama, kur jau pasėta, ir nepaliekama neapsėtų ruožų. Sėjamosios yra labai tikslios, elektroniškai kalibruotos“, – pasakoja ūkininkas.
Karvėms skirtų želmenų cechas
Anot V. Stankevičiaus, augalininkystėje šiais laikais diegiama labai daug naujovių. Pavyzdžiui, trąšų barstomosios naudoja žemėlapį, kuris sudaromas ištyrus dirvožemio sudėtį – trąšos beriamos tiksliai ten, kur jų reikia, išbarstomas atitinkamas kiekis.
Prieš dvejus metus Stankevičių šeimos ūkyje buvo įrengtas želmenų auginimo cechas, ištisus metus aprūpinantis karves žaliu pašaru. Hidroponinių stelažų sistema valdoma elektroniniu būdu – augantiems želmenims patiekiamas subalansuotas tirpalas su visomis reikalingomis medžiagomis. Ceche per metus galvijams paruošiama 438 tonų želmenų. 2 kg želmenų papildo karvei efektas – po 1 litrą daugiau pieno, o per visą bandą – papildomai pusė tonos pieno kasdien.
Kelio atgal nebėra
„Sparti elektronikos prietaisų pažanga įvairiose gyvenimo srityse yra efektyvi daugeliu požiūrių. Manau, nė vienas tokio pažangaus ūkio darbuotojas nebenorėtų grįžti į laikus, kai viskas buvo atliekama rankomis. Panašiai vargiai rastume žmogų, kuris savo noru atsisakytų mobiliojo telefono. Vis dėlto sparti pažanga mus visus įpareigoja atsakingai tvarkyti elektronikos atliekas – tai leidžia atliekas panaudoti kaip vertingą žaliavą naujiems, pažangiems, energiją labiau tausojantiems, laiko sutaupyti padedančiais prietaisams gaminti“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
EPA atstovė taip pat primena, kad panaudotoms baterijoms, lemputėms ir smulkiajai elektronikai yra skirti specialūs EPA konteineriai prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur, o stambiagabaritę elektroniką EPA paima nemokamai tiesiai iš namų – tereikia užsiregistruoti iškvietimą telefonu.