Ketvirtadienio vakarą bendrovė „SpaceX“ išbandė savo naujausios didelės raketos prototipą – bandomoji raketa pakilo ore, kelias sekundes pakybojo ir vėl nusileido ant Žemės. Skrydis nebuvo labai aukštas, tačiau tokio tikslo ir nebuvo – svarbu tai, kad erdvėlaivis pakilo nuo paviršiaus naudodamas naujos kartos „SpaceX“ raketinius variklius.
Ketvirtadienio vakarą bendrovė „SpaceX“ išbandė savo naujausios didelės raketos prototipą – bandomoji raketa pakilo ore, kelias sekundes pakybojo ir vėl nusileido ant Žemės. Skrydis nebuvo labai aukštas, tačiau tokio tikslo ir nebuvo – svarbu tai, kad erdvėlaivis pakilo nuo paviršiaus naudodamas naujos kartos „SpaceX“ raketinius variklius, rašo „The Verge“.
„YouTube“ stopkadras
Ši bandomoji raketa yra būsimojo „SpaceX“ erdvėlaivio „Starship“ varančiojo komponento prototipas. „Starship“ yra kol kas pats ambicingiausias erdvėlaivio projektas: daugkartinio naudojimo kosminis aparatas turėtų gebėti gabenti žmones ir krovinius labai tolimose kelionėse – iki Mėnulio ir net Marso. Panašiai, kaip ir „Falcon 9“ raketos, kurias taip pat gamina „SpaceX“, „Starship“ raketa turėtų taip pat leistis stačia – ar Žemėje, ar ant tolimų pasaulių paviršių – ir tuomet vėl pakilti iš nusileidimo vietos.
Raketos bandymas aukščiau esančiame vaizdo įraše – ties 4 valandų ir 39 minučių žyma.
Iki tikro „Starship“ skrydžio – net ne iki kitos planetos bet bent jau iki kosmoso ribos – dar reikia atlikti labai daug bandymų ir projektavimo bei konstrukcinių darbų. Visų pirma „SpaceX“ nori validuoti bendrus erdvėlaivio dizaino principus ir savo naująjį pagrindinį variklį „Raptor“ – tokia iš dalies ir buvo vakarykščio bandymo paskirtis.
Prototipinis erdvėlaivis į orą virš Boka Čikos bandymų komplekso Teksaso valstijoje buvo pakilęs su vienu „Raptor“ varikliu. Jis pakilo į viršų, paskrido į šoną ir nusileido stačias. Tokio pobūdžio bandymai dažnai būna vadinami „šuoliukais“ – atitinkamai buvo pavadinta ir bandymų platforma: „Starhopper“. Visas bandymas užtruko 15 sekundžių, tačiau jo metu atlikti esminiai pakilimo ir nusileidimo veiksmai, kuriuos ateityje kiekvieno skrydžio metu privalės atlikinėti „Starship“.
Iš pradžių šį bandymą „SpaceX“ norėjo atlikti trečiadienį, tačiau iškart po variklio įjungimo bandymą teko atšaukti. „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas iš anksto informavo, kad „Starhopper“ pirmojo bandymo metu kils į 20 metrų aukštį, bet po bandymo nepatvirtino, kad pasiektas numatytas aukštis. Filmuotoje bandymo medžiagoje matoma tik tai, kad „Starhopper“ skęsta dūmų kamuolyje, todėl sunku pasakyti, kokį aukštį šis prototipas buvo pasiekęs. „Raptor“ įjungimas prie bandymų aikštelės taip pat sukėlė nemenką gaisrą, kuris truko iki valandos. E. Muskas tik patvirtino, kad bandymas buvo sėkmingas, o „SpaceX“ kitą bandymą ketina atlikti po savaitės ar dviejų ir šįkart raketa jau kils į 200 metrų aukštį.
„Raptor“ variklis buvo įjungtas jau ne vieną kartą, tačiau anksčiau visais atvejais įjungimas buvo vykdomas pritvirtinus jį prie Žemės ir pakilti jis galėdavo nebent kelis centimetrus. Tuo tarpu vakarykščio bandymo metu buvo įvykdytas pirmas laisvas jo skrydis.
Įdomu tai, kad bandymas sėkmingai atliktas praėjus vos savaitei po mažesnio nesėkmingo erdvėlaivio bandymo: besiruošiant šuoliuko bandymui „SpaceX“ įjungė variklį, kuris iškart užsidegė dėl kuro nuotėkio. Tačiau raketos pažeidimai buvo minimalūs. „Tai yra didelis gaminimo iš patvaraus nerūdijančio plieno privalumas: truputėlis kaitros nekenkia“, – tviteryje vėliau skelbė E. Muskas.
Tą patį prototipą „SpaceX“ ketina naudoti ir ateities šuoliukų bandymuose, tačiau jau dabar ruošiamas ir didesnis skraidantis aparatas. Tiksliau, net du. Vienas – Boka Čikoje, kitas – Kanaveralo kyšulyje. Juose bus montuojama po tris „Raptor“ variklius, teigia E. Muskas. Jis tvirtina, kad vienas iš šių prototipų artimiausiais mėnesiais turėtų iškilti į 20 kilometrų aukštį. Taip pat įmonės vadovas pažadėjo artimiausiu metu pateikti išsamesnį erdvėlaivio dizaino pristatymą. Du jo pristatymai atlikti jau anksčiau – 2016 ir 2017 metais – tačiau nuo to laiko erdvėlaivio dizainas buvo gerokai patobulintas.
Anksčiau E. Muskas yra sakęs, kad „Starship“/„Super Heavy“ sistema galėtų pirmą nepilotuojamą nusileidimą Mėnulyje atlikti per dvejus artimiausius metus, o per ketverius būtų įmanoma į Žemės palydovą nugabenti ir žmogų. Tačiau tai yra labai ambicingas darbų kalendorius. Galutiniame „Starship“ projekte numatytas šešių „Raptor“ variklių naudojimas – trys jų optimizuoti geriausiai veikti jūros lygyje, kiti trys – kosmoso vakuume. Visas erdvėlaivis turėtų būti keliamas ant didelės raketos modulio, pavadinto „Super Heavy“, kuris dar nėra sukurtas. Ir, tenka pripažinti, E. Muskas jau tikrai ne pirmą kartą darbų kalendorių sudarinėja nepagrįstai optimistiškai.
