Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Baltijos jūroje, Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.
Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Baltijos jūroje, Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas identifikavo teritorijas, kuriose tikslinga vėjo elektrinių plėtra ir eksploatacija. Atlikta studija „Prioritetinių Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga atsinaujinančių energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtra, identifikavimo studija“ taps pagrindu plėtojant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje.
Asociatyvi nuotr.
Siekiant skatinti vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje. Su tuo susiję darbai numatyti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
„Jūrinis vėjas yra vienas iš perspektyviausių ir efektyviausių atsinaujinančių energijos išteklių ir į jo plėtrą krypsta daugelio valstybių žvilgsniai. Mūsų tikslas – padėti tvirtą pagrindą jūrinio vėjo plėtrai Baltijos jūroje ir maksimaliai išnaudoti jūrinio vėjo potencialą“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Identifikuota, kad Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavatų (GW) vėjo elektrinių turbinų. Tai yra maksimalūs galimi pajėgumai, tačiau konkretūs scenarijai priklausys nuo infrastruktūrinių ir finansinių plėtros sąlygų.
Studija parodė, kad geriausios vietovės jūrinio vėjo vystymui – 30 km atstumu nuo kranto ties Šventąja, kur vėjo greitis siekia 9-10 m/s, o jūros gylis – 25-40 m. Šalia driekiasi infrastruktūros koridoriai.
Studijoje pateikta analizė apie Baltijos jūros dugną, gylį bei hidrometeorologinės sąlygas – vėją, bangas, tėkmes, temperatūrą, druskingumą. Atlikti visapusiški apibendrinimai apie biologinės įvairovės tyrimų ir stebėjimų duomenis, žvalgybinius inžinerinius ir geologinius tyrimus. Taip pat identifikuotos esamos ir planuojamos laivybos trasos ir uostų plėtros planai, inžineriniai įrenginiai, kultūros paveldo ir marinistinės istorijos objektai.
Įvertinant minėtą informaciją bei galiojančius nacionalinio saugumo reikalavimus ir apribojimus, Lietuvos jūrinė teritorija suskirstyta į zonas, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika.
Studijoje pateikti skirtingose zonose galimi statyti įvairių galingumų vėjo elektrinių parkai, taip pat įvertintos jų vystymo galimybės ir pasirengimo plėtrai trukmė.
Energetikos ministerijai ekspertai pasiūlė kelis alternatyvius jūros teritorijos plotus, kuriuose galima būtų vykdyti 200, 300, 400 arba 500 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkų plėtrą. Iš viso ekspertai įvertino galimybes išplėtoti iki 3350 MW galios vėjo elektrinių parkus.
Kitas etapas – Lietuvos energetikos agentūra (LEA) inicijuos teritorijos specialiojo plano rengimą bei strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimą. Atliktas tyrimas bei modeliavimo rezultatai taip pat padės LEA ekspertams atlikti prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą bei jūrinio vėjo plėtros ekonominę kaštų ir naudos analizę.
Atlikus šiuos parengiamuosius darbus, bus ruošiami pasiūlymai dėl jūrinės teritorijos dalių ir jose siūlomų plėtoti elektrinių galių, leidimų naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių plėtrai aprašas ir konkursų organizavimo tvarka. Šiuos dokumentus turės tvirtinti Vyriausybė.
Priėmus sprendimus dėl vėjo elektrinių galių ir plėtros vietų, bus sprendžiama dėl finansavimo. Preliminariais vertinimais vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m.
