Tokia prognozė pateikiama neseniai paskelbtoje konsultacijų grupės „Oxford Economics“ ataskaitoje. Mokslininkai spėja, kad robotai kelia rimtą grėsmę daugeliui žmonių, mat tie, kurie praras darbą, nebūtinai ras kitą. „Žinoma, bus sukurta naujų darbo vietų, bet kai kurie, išstumti iš darbo rinkos dirbtinio intelekto, gali atsidurti gyvenimo nuošalėje“, – teigiama ataskaitoje.
Tokia prognozė pateikiama neseniai paskelbtoje konsultacijų grupės „Oxford Economics“ ataskaitoje.
Mokslininkai spėja, kad robotai kelia rimtą grėsmę daugeliui žmonių, mat tie, kurie praras darbą, nebūtinai ras kitą. „Žinoma, bus sukurta naujų darbo vietų, bet kai kurie, išstumti iš darbo rinkos dirbtinio intelekto, gali atsidurti gyvenimo nuošalėje“, – teigiama ataskaitoje.
Pasak studijos autorių, robotai perpus sumažins nekvalifikuoto darbo vietų, padidins pajamų nelygybę valstybių viduje ir padalys pasaulį į turtingus regionus su dirbtinio intelekto kuriama ekonomika ir neturtingus, kuriuose darbą ir toliau daugiausia atliks žmonės.
Lietuva save pozicionuoja kaip ateities technologijų kūrėjų ir aukštos pridėtinės vertės produktus gaminančią valstybę. Tačiau robotizacijos lygis mūsų šalyje dar gerokai atsilieka nuo pažangiausių valstybių.
Robotika – nepakankamai išplėtota sritis Lietuvoje: mūsų įmonėse robotų dar palyginti mažai, didžioji gamybos dalis vis dar pagrįsta žmonių darbu. Jeigu nepaseks pažangių pasaulio šalių pavyzdžiu ir iš esmės nepertvarkys ekonomikos, ambicijų nestokojanti Lietuva gali atsidurti tarp pralaimėtojų.
Robotus pamėgo Lietuvos paslaugų centrai
„Robotizacija pasaulyje plinta milžinišku greičiu. Labiausiai robotizuoti sektoriai yra automobilių, elektronikos, metalo apdirbimo ir mašinų įrengimų pramonė. Sparčiai vejasi plastiko ir gumos pramonė, farmacijos ir kosmetikos industrija, taip pat maisto ir gėrimų pramonė. Manoma, kad tarp 2017 ir 2020 m. visame pasaulyje bus įdiegta daugiau kaip 1,7 mln. naujų pramoninių robotų“, – portalui Alfa.lt sakė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.
Jo teigimu, per penkerius metus pasaulinė pramoninių robotų pardavimų apimtis išaugo dvigubai. Tačiau nesnaudžia ne tik pramonės, bet ir paslaugų sektorius. Čia robotai panaudojami daugelyje sričių: medicinoje (naudojami nanorobotai ar robotai chirurgai), prekyboje (robotai pardavėjai ar konsultantai), turizme (robotai gidai), švietime (robotai mokytojai), pramogų ir laisvalaikio sektoriuje (robotai renginių vedėjai, žaidimų robotai), buityje (robotai žoliapjovės, robotai dulkių siurbliai, langų plovėjai ar kt.).
Pakak K. Šetkaus, vis dažniau robotai panaudojami ir Lietuvoje. Daugiausia pramonėje (logistika, sandėliavimas, gamyba, elektronika). Taip pat ir paslaugų centruose („Investuok Lietuvoje“ duomenimis, juose 2018 m. įdarbinta 617 robotų, t. y. 80 proc. daugiau nei 2017 m.). Taip pat žemės ūkyje – šis sektorius imlus naujoms technologijoms ir skaitmenizacijai.
Sutuokia poras, laidoja, teisia ir išrašo baudas
MITA vertinimu, per ateinančius 20 metų daug robotų, taip pat skaitmenizuotų sprendimų bus įdiegta versle, juos taikyti pradės mažos ir vidutinės įmonės, kurios dažniausiai veikia paslaugų sferoje.
Sparčiai persitvarkanti automobilių pramonė orientuojasi į elektrinių automobilių gamybą bei švarias, netaršias technologijas, todėl šio sektoriaus komponentų gamyba, infrastruktūra, priežiūra bus labai imlūs naujoms technologijoms ir skaitmeninimui.
O Lietuvoje viena iš perspektyvių robotų panaudojimo sričių yra paslaugų sektorius. „Būtent robotai, skirti paslaugų, aptarnavimo sektoriams ar net individualiam vartotojui buityje, tampa itin geidžiami. Todėl būtent čia matome ir atsiveriančių galimybių technologijų kūrėjams ir išradėjams, startuoliams, – sakė K. Šetkus. – Siuntų pristatymo robotai (taip pat ir dronų panaudojimas); robotai maisto ir aptarnavimo srityje; robotai gidai, kalbantys lietuviškai ar bet kuria kita pasaulio kalba, muziejuose; robotai, dirbantys knygynuose ar bibliotekose; robotai, padedantys neįgaliesiems; robotai, dirbantys ligoninėje, atliekantys operacijas; robotai, padedantys namuose ar buityje atlikti tam tikrus darbus. Nišų yra tikrai labai daug. MITA ragina startuolius ir naujų verslų kūrėjus plėstis į įvairias paslaugų sritis.“
Pasak K. Šetkaus, pasaulyje prekybos, aptarnavimo ir pramogų sektoriuose pradedami diegti robotai androidai, geminoidai, robotai pepperiai. „Yra daug pavyzdžių, kaip robotai Japonijoje atlieka įvairias socialines funkcijas: sutuokia poras ar atlieka laidotuvių apeigas, aptarnauja klientus viešbučiuose, veda pamokas, paskaitas ar kitus renginius. Robotai veržiasi ir į žmonių socialinį gyvenimą ir tampa neatsiejama jo dalimi. Japonijoje robotas androidas veda TV laidas. JAV sukurtas robotas teisėjas, kuris apskaito baudų išrašymo kvitus ir taip sutaupo daugiau kaip 3 mln. dolerių“, – pasakojo K. Šetkus.
Kam skamba pavojaus varpai?
Iš kurių ūkio sektorių, MITA vertinimu, robotai išstums žmones Lietuvoje? „Klaidinga manyti, kad robotai atims darbo vietas“, – atsakė MITA direktorius.
K. Šetkaus nuomone, robotai nenaikins darbo vietų, tik pakeis darbo pobūdį ir specialistų poreikį darbo rinkoje. Mat reikės daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, inžinierių, programuotojų, informacinių technologijų (IT) specialistų. Kita vertus, sumažės žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis pramonėje, gamyklose, pavyzdžiui, darbininkų ir pagalbinių darbuotojų statybose.
„Mažės tokių pareigybių, kurių funkcijos yra monotoniškas, pasikartojantis ir rutininis darbas. Tokie darbai bus patikėti robotams. Prognozuojama, kad procesų automatizavimas per artimiausius 15–20 metų gali pasiglemžti 15 proc. darbo vietų“, – sakė K. Šetkus.
Apie kvalifikacijos kėlimą ar specializacijos keitimą, pašnekovo nuomone, labiausiai susimąstyti reikėtų žemos kvalifikacijos darbuotojams, kurie neturi skaitmeninių ir IT įgūdžių (darbininkams, statybininkams, krovėjams, kasininkams). „Skaitmeniniai įgūdžiai ir kūrybiškumas bus labai svarbūs ateityje. Todėl reikia sudaryti tokių specialybių darbuotojams persikvalifikavimo galimybę“, – mano K. Šetkus.
Nedarbas negresia „kūrybinių“ specialybių darbuotojams
MITA direktorius įsitikinęs, jog robotai neišstums iš darbo rinkos specialistų, dirbančių socialinių ir humanitarinių, švietimo ir mokslo, žiniasklaidos ir kitose srityse, kur reikalingas kūrybinis mąstymas, analitiniai gebėjimai, problemų sprendimas ir vaizduotė. Esą šių žmogaus sugebėjimų poreikis ateityje ne mažės, o tik augs.
„Todėl talentingi, aukštos kvalifikacijos specialistai Lietuvai, kaip žinių ir inovacijų šaliai, kuri neturi daug gamtinių išteklių, bus ateityje labai reikalingi. Turime viziją būti technologijų kūrėjų ir aukštos pridėtinės vertės produktus gaminanti valstybė“, – įsitikinęs K. Šetkus.
Baimės gali būti nepagrįstos
MITA vertinimu, darbo vietų Lietuvoje per ateinančius dešimtmečius sumažės ne tik dėl robotizacijos, skaitmeninzacijos, 4-osios pramonės revoliucijos iššūkių, bet ir dėl demografinių pokyčių. Mat daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, visuomenės sparčiai sensta.
Atlikti tyrimai rodo, kad robotizacija Lietuvos žmonėms baimių nekelia – daugiau nei pusė apkaustų respondentų nesijaudina, kad gali prarasti darbo vietą.
„Visais laikais egzistavo baimė, kad įsivyraujant naujoms technologijoms nebeliks senųjų, tačiau technologijų pažanga visais laikais atneša labai daug vertės visai žmonijai. Prisiminkime garo variklio, televizoriaus, telefono ar interneto atsiradimą. Lygiai taip pat ir robotai skatina pažangą ir suteikia daug privalumų ekonomikai, verslui, darbo procesams ir žmonių kasdienybei, kad gyvenimas būtų lengvesnis“, – mano K. Šetkus.
Anot jo, Lietuvai reikėtų orientuotis į Pietų Korėją, Singapūrą, Vokietiją, kur yra daugiausia robotų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų. „Manau, kad robotizacija prisidės prie žmonių gerovės“, – neabejoja K. Šetkus.
Lietuva atsilieka nuo pažangiausių šalių
Ar Lietuva iki 2030 m. pateks tarp šalių, kuriose robotizacijos lygis bus aukštas ir dėl to didės šalies ekonominė gerovė, ar tarp tų, kuriose vis dar didelę dalį ekonomikos kurs žmonės?
K. Šetkaus nuomone, robotika Lietuvoje – nepakankamai išplėtota sritis. Jos potencialas nėra išnaudojamas, o Lietuvos įmonėse robotų dar gana nedaug. „Tačiau prognozuojama, kad robotizacijos lygis Lietuvoje kasmet augs, nes įmonės pradeda suvokti, kad jos turi būti orientuotos į skaitmeninimą“, – mano MITA direktorius.
Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 10 tūkst. darbuotojų Pietų Korėjoje tenka 710, Vokietijoje – 322, Suomijoje – 139, Kinijoje – 97 robotai. Europos vidurkis yra 106, Amerikos – 91, Azijos – 75. Skirtingais duomenimis, Lietuvoje 10 tūkst. darbuotojų tenka vos 5–10 robotų.
„Nors poreikis rinkoje yra didžiulis, didžioji gamybos dalis mūsų šalyje vis dar pagrįsta žmonių darbu. Tikėtina, kad per artimiausius penkerius metus ši situacija keisis, o robotai ims plisti sparčiau. Be robotų, skaitmenizuotų sprendimų ir dirbtinio intelekto – nė iš vietos. Ir tai ne ateitis, tai – jau dabartis“, – mano K. Šetkus.
Pataria atsargiau prognozuoti ateitį
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pataria atsargiau dalytis drąsiomis ateities prognozėmis. Jo nuomone, dėl sparčios technologijų kaitos labai sunku įsivaizduoti, kaip pasaulis atrodys net po dešimtmečio.
„Pirmasis išmanusis telefonas mus pasiekė tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį ir per šį laikotarpį pakeitė daugybę gyvenimo sričių ir veiklų. Prieš dešimtmetį daug kam buvo sunku įsivaizduoti, kad gulint prie ežero pasitelkus telefoną bus galima akimirksniu sužinoti visas pasaulio naujienas, pasiekti bet kokius žemėlapius, užsisakyti keliones, maisto ar sudaryti paskolos sutartį, filmuoti ir redaguoti filmą. Prieš dešimtmetį daug kas nesvajojo ir apie savaeigius automobilius ar lengvai įperkamus skraidančius dronus.
Turbūt ir kito dešimtmečio pabaigoje į mūsų kasdienybę įsilies tokios technologijos ir paslaugos, apie kurias daugelis nė nesvajoja. Manau, viena iš įdomiausių ir reikšmingiausių sričių gali tapti medicina – organizmo būklę sekantys ir pavojaus signalus siunčiantys implantai, nanorobotai, individualizuoti vaistai ir daugybė kitų inovacijų, kurios, tikėtina, nuolat ilgins žmogaus gyvenimo trukmę bei gerins jo kokybę“, – Alfa.lt sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, pramonėje robotizacijos lygis ir dabar labai aukštas – pažangiose gamyklose keli inžinieriai valdo robotus, galinčius pakeisti šimtus darbuotojų. „Paslaugų sektoriuje technologijos taip pat leis atsisakyti vis daugiau nuobodžių ir monotoniškų darbų: jau dabar yra patogių programėlių, leidžiančių restorane užsisakyti maisto ne iš padavėjo – štai Japonijoje kai kuriose kavinėse šiemet kavą jau gamina robotai baristai. Aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose automatizacija taip pat leidžia išlaisvinti darbuotojus iš monotoniško darbo, pavyzdžiui, finansų sektoriuje sėkmingai diegiama procesų robotizacija (angl. robotic process automation)“, – dėstė pašnekovas.
Revoliucijos išlaisvina darbuotojus, bet jiems atsiranda naujo darbo
Į Alfa.lt klausimą, kur galėtų įsidarbinti robotų iš darbo rinkos išstumti žmonės bei kokių naujų įgūdžių jie turėtų įgyti, kad išsilaikytų darbo rinkoje, N. Mačiulis atsakė filosofiškai.
„Dėl darbuotojų prarandamų darbo vietų baiminamasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos – daugiau nei du šimtus metų. Apie „technologinį nedarbą“ prieš beveik šimtmetį daug rašė ir Johnas Keynesas, tačiau matome, kad visos technologinės revoliucijos išlaisvina daug darbuotojų, bet jiems atsiranda darbo vietų kituose sektoriuose – dažnai tokių, kokios anksčiau nė neegzistavo. Nors darbuotojų skaičius, pavyzdžiui, pramonės ir finansų sektoriuose, nuolat mažėja, šiuo metu užimtumas daugelyje pasaulio šalių yra rekordinis – trūksta darbuotojų, o ne darbo vietų. Dar viena tikėtina tendencija – per ateinančius dešimtmečius technologijos išlaisvins žmoniją ne tik iš nuobodžių bei sunkių darbų, bet tuo pačiu metu ir trumpės darbo savaitė“, – mano ekonomistas.
Ar robotizacija iki 2030 m. Lietuvoje gali sukelti didesnę socialinę atskirtį, pajamų nelygybę? N. Mačiulio nuomone, pajamų nelygybė gali padidėti, nes kapitalo (robotų ir technologijų apskritai) savininkai gaus vis didesnę pajamų dalį. „Socialinė, švietimo ir ekonominė politika turės daug įtakos žmonių ir visuomenės apskritai gyvenimo kokybės užtikrinimui – vien minimalaus atlyginimo reguliavimu daugelio problemų išspręsti nepavyks“, – mano ekonomistas.
Jis spėjo, jog bet kuriuo atveju robotai per artimiausius dešimtmečius atneš daugiau gėrio nei blogio. „Vienareikšmiškai daugiau gėrio – taip, kaip ir iki šiol. Dėl technologinio progreso pasaulyje pastarąjį amžių labai sumažėjo skurdas, badas, mirtingumas dėl įvairiausių ligų. Ši tendencija tęsis“, – įsitkinęs N. Mačiulis.
Sukurs laimėtojų ir pralaimėtojų kastas
„Oxfords Economics“ ataskaitoje „Kaip robotai keičia pasaulį“ teigiama, jog kiekvienas naujas pramonės robotas vidutiniškai panaikina apie 1,6 darbo vietos. Vyriausybės raginamos rengti apmokymų programas, kurios galbūt padėtų rinkoje įsitvirtinti darbą praradusiems žmonėms. Esą be pagalbos šie žmonės galbūt nesugebės patenkinti net pagrindinių pragyvenimo poreikių.
Ataskaitos autoriai prognozuoja, kad robotai sukels produktyvumo ir ekonomikos augimo šuolį, tačiau daugelis dabartinių verslo modelių įvairiuose ūkio sektoriuose bus smarkiai pažeisti.
Spėjama, kad robotai ypač nuskurdins ekonomikas, kuriose vyrauja nekvalifikuota darbo jėga. Daugelyje šalių kils socialinė ir ekonominė įtampa dėl nedarbo ir pajamų nelygybės, o tai savo ruožtu dar labiau poliarizuos politinį spektrą, iškels populistus ir radikalius politikus.
Vis dėlto „Oxford Economics“ analitikai mano, jog robotai atneš daugiau naudos nei žalos: 2030 m. jie padidins pasaulio BVP 5,3 proc., arba 4,9 trln. JAV dolerių, tų metų pasaulio ekonomikos.
Manoma, jog robotai atliks didesnį vaidmenį paslaugų sektoriuje, įskaitant mažmeninę prekybą, sveikatos apsaugą, apgyvendinimą ir paslaugas, statybų ir žemės ūkio sektorius. Tačiau mažiau struktūrizuotuose sektoriuose, kuriuose reikia užuojautos, kūrybiškumo ir socialinių gabumų, kelis ateinančius dešimtmečius vis dar dirbs žmonės.
Šiuo metu pasaulyje naudojama 2,25 mln. robotų. Per praėjusius du dešimtmečius robotų skaičius išaugo trigubai. Maždag 86 proc. visų robotų įdarbinta pramonės sferoje.
Vienas iš trijų naujų robotų pasaulyje įdarbinamas Kinijoje. Šioje šalyje šiuo metu naudojama apie penktadalį viso pasaulio robotų (2000 m. buvo vos 1 proc.).
Prognozuojama, kad robotų atsargos pasaulyje per ateinančius 20 metų išaugs iki 20 mln. Kinija 2030 m. turės apie 14 mln. robotų – daugiau nei bet kuri kita šalis pasaulyje.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo 2000 m. dėl robotų darbą jau prarado apie 1,7 mln. žmonių, įskaitant 400 tūkst. Europoje, 260 tūkst. JAV ir 550 tūkst. Kinijoje.
Mokslininkai nesutaria dėl robotų tikrojo poveiko ekonomikai ir socialinei aplinkai. Yra manančių, jog dirbtinio intelekto poveikis bus mažesnis, nei gąsdina ateities apokaliptinių scenarijų mėgėjai. Esą pranašystės, kad robotai paveiks kone visus darbuotojus – nuo gamyklų darbininkų iki žurnalistų ir vadinamųjų baltųjų apykaklių, – neišsipildė.
„Oxford Economics“ ataskaitos autoriai teikia labiau niuansuotą paveikslą, pabrėždami, kad automatizacija didins produktyvumą, o tai savo ruožtu sukels ekonomikos augimą, prarastas darbo vietas pakeis naujos.
Kita vertus, didžiausią įtaką, pasak mokslininkų, turės robotų perkėlimas iš gamybos į paslaugų sektorių, ypač Kinijoje, kur mašinos pakeis armijas darbuotojų.
Ataskaitoje teigiama, kad daugiau darbo vietų bus prarasta transporto ar statybų sektoriuje, o teisėsaugos ir žurnalistikos beveik nepalies.
„Oxford Economics“ prieina prie išvados, kad vis didesnis robotų panaudojimas vers vyriausybes imtis priemonių, kad visuomenė dėl didėsiančios pajamų nelygybės labiau nesusiskaldytų. Mat robotizacija gali sukurti laimėtojų ir pralaimėtojų kastas, o vyriausybėms teks sukti galvą, kaip išlyginti šiuos netolygumus, kad laimėtojai nesidalytų pelnu ir gerove tik tarpusavyje.
Prognozuojama, kad robotai sukurs ir geografinių netolygumų – vieni regionai nuskurs, kiti suklestės. Todėl gali tekti „pralaimėjusias“ šalis remti finansiškai.
