Pasaulinės tendencijos rodo, kad bepiločiai orlaiviai tampa reikšmingais įrankiais specialiųjų tarnybų rankose. Papildoma įranga aprūpinti dronai padeda žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijose, stebint pasienio teritorijas ar gaisrų prevencijoje, bet technologijoms tobulėjant auga ir bepiločių galimybės.
Pasaulinės tendencijos rodo, kad bepiločiai orlaiviai tampa reikšmingais įrankiais specialiųjų tarnybų rankose. Papildoma įranga aprūpinti dronai padeda žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijose, stebint pasienio teritorijas ar gaisrų prevencijoje, bet technologijoms tobulėjant auga ir bepiločių galimybės. Specialistų teigimu, netrukus mūsų šalies tarnybos galės pasitelkti modernius nedidelius dronus, kurie leis operatyviai fiksuoti ir išaiškinti eismo įvykius ar net padėti pakrančių tarnyboms, gelbėjant skęstančiuosius.
Pranešimo autorių nuotr.
„Iki šiol Lietuvos tarnybos naudojo dronus gana pavieniais atvejais ir dažniau vartotojiškus, o profesionalūs dar nėra labai paplitę. Tačiau situacija pamažu keičiasi“, – komentavo „DJI Enterprise“ bepiločių orlaivių atstovės UAB „GeoNovus“ direktorius Šarūnas Prokopimas.
Trečiadienį Kauno rajone surengtoje pirmojoje „DJI Enterprise“ bepiločių orlaivių konferencijoje Lietuvoje, skirtoje viešajam saugumui, tarnybų atstovams organizatoriai demonstravo dronų galimybes, pristatė naujausią techninę ir programinę įrangą, kuri specialiąsias užduotis padeda atlikti efektyviau.
Gelbėjo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą
Š. Prokopimo teigimu, pagrindinė specialiųjų tarnybų šiandien naudojamų dronų funkcija – padidinti operacijų atlikimo efektyvumą. Taip gaisrininkai gali greičiau pasiekti sudėtingus taškus ir nustatyti gaisro židinius, gelbėtojai šukuoti teritorijas tamsoje ar rūke, o viešojo saugumo pareigūnai – teikti informaciją realiu metu nukentėjusiems asmenims ar gelbėjimo komandos nariams, taip pat kontroliuoti situacijas masinių susibūrimų vietose.
„Gaisrininkams dronai dažniausiai skirti prevencijai – apžiūrėti ir įvertinti teritoriją, nes pakilus į sąlyginai nedidelį aukštį galima stebėti net dešimtis kilometrų ir nereikia niekur važiuoti. Tačiau dar efektyviau yra tai, kad specialiais bepiločiais su termine kamera galima identifikuoti gaisro židinius, kurių dažnai paprasta akimi ar paprastu dronu nepamatysi: matosi dūmai, bet nesimato ugnies. O su termine kamera galima matyti gaisro židinius ir taip gaisrininkai gali efektyviau atlikti gesinimo darbus“, – pažymi specialistas.
Vienas iš ryškiausių tokio drono panaudojimo atvejų visai neseniai apskriejo visą pasaulį, kartu su dramatiško Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro vaizdais. Tuomet Paryžiaus gaisrininkai panaudojo DJI bepiločius orlaivius, kad stebėtų gaisro progresą ir nustatytų, kur tiksliai nukreipti priešgaisrines žarnas. Gaisrininkų brigados atstovas Gabrielis Plusas dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad dronai suvaidino itin svarbų vaidmenį gesinant milijonų širdis aptemdžiusi gaisrą.
Anot Š. Prokopimo, terminėmis ir ypač didelio optinio artinimo kameromis apginkluoti bepiločiai orlaiviai padeda ir kitoms gelbėjimo tarnyboms, kai prastomis sąlygomis reikia iš viršaus apžvelgti miškus ar vandens telkinius.
„Galima efektyviai dirbti tiek per rūką, tiek tamsoje ar, pavyzdžiui, vykdyti gelbėjimo operacijas ant Kuršių marių, kai žiemą žvejai atskyla ant ledo lyčių. Pasienio tarnybos gali efektyviai stebėti savo ruožus, atlikti patruliavimą sudėtingomis oro sąlygomis“, – vardija specialistas.
Avarijos užfiksavimas – per minutes
Konferencijos metu atkreiptas dėmesys ir į dronų bei jų programinės įrangos suteikiamas naujas galimybes tarnyboms. Viena jų – efektyvus eismo įvykių fiksavimas ir jų aplinkybių atkūrimas per gerokai trumpesnį laiką.
„Įvykio vietoje bepilotis orlaivis gali surinkti visus teritorijos ir situacijos duomenis, kurie, grįžus į biurą, yra apdorojami specialia fotogrametrine programine įranga ir sukuriamas tikslus teritorijos 3D modelis. Tokį modelį galima apžiūrėti iš visų pusių, paversti, pasukti, matuoti centimetrų tikslumu, atkuriant visas aplinkybes. Tuo metu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius galima operatyviai patraukti, kad jie nebetrukdytų eismui“, – pasakoja Š. Prokopimas, pažymėdamas, kad 3D modelių naudojimas pasaulyje vis labiau populiarėja ir fiksuojant kriminalinius nusikaltimus, atkuriant nusikaltimo vietas.
Dar viena kol kas Lietuvoje neišnaudota bepiločių orlaivių panaudojimo sritis – masinės žmonių susibūrimo vietos vandens telkinių pakrantėse. Specialisto teigimu, pasitelkus dronus su garsiakalbiu tiek policijos pareigūnai renginių metu, tiek pajūrio gelbėtojai gali efektyviai „padengti“ didesnę stebėjimo teritoriją ir per atstumą perspėti netinkamai besielgiančius pramogautojus.
„Taip pat yra dronų, kurie gali gabenti didesnius daiktus – gelbėjimo liemenes ar virves – ir juos numesti į vandenį nelaimės ištiktiems žmonėms“, – sako Š. Prokopimas.
Jis pažymi, kad šiuolaikiniai profesionalūs dronai suteikia galimybę vartotojams kurti savo priedus, taip dar labiau išplečiant prietaisų funkcionalumą, o automatinių misijų planavimo programos leidžia suplanuoti bepiločiams užduotis, kurias jie įvykdytų savarankiškai, be papildomo įsikišimo.
