Gudragalviai japonai už keletą šimtų litų į vieną dėžę sugeba sukišti keletą garsiakalbių, trijų diskų CD grotuvą, dviejų kasečių magnetofoną, trijų dažnių juostų tiunerį, stiprintuvą bei distancinio valdymo galimybę. Šaunu. Bet lazda turi du galus. Japonai puikiai žino, kad dauguma žmonių garso aparatūrą renkasi pagal techninius duomenis bei funkcijų gausą. O kuo gi daugiau pasitikėti? Jei juodu ant balto parašyta — vadinasi, taip ir yra. Tad pirmiausia taupoma taip, kad nenukentėtų nelemtosios charakteristikos bei funkcionalumas.
Aukščiausios klasės paauksuoti WBT firmos prijungimo gnybtai
Pažvelkime į tipiško pigaus nūdienos produkto — kolonėlių — prijungimo gnybtus. Tokiuose aparatuose dažniausiai naudojami patys pigiausi, o kartu ir prasčiausi spyruokliniai prijungimo gnybtai. Paspaudus svirtelę laidas įkišamas, tada svirtelė atleidžiama ir spyruoklė laidelį spusteli kontakto link. Pigu, greita. Norint prie tokių gnybtų prijungti, pavyzdžiui, 3 milimetrų skersmens laidą, teks arba sulaužyti gnybtus, arba iki milimetro suploninti patį laidą. Jei pasiseks, kontakto tarp laido ir gnybto plotas bus smeigtuko galvutės dydžio. Jeigu kas nors dar nežino, kam akustinei sistemai reikia tokių storų laidų ir gerų kontaktų, nevargindamas sudėtingais skaičiavimais pateiksiu paprastą pavyzdį.
Sakykime, turime 100-o vatų stiprintuvą. Prijunkime jį 5 metrų 0,75 mm skersmens variniu laidu prie S-90 akustinės sistemos, kurios varža 4 omai. Tipiška taškinio kontakto varža laikykime 0,1 omo. Iš viso yra keturi tokie kontaktai, o bendras laido ilgis 10 metrų. Mūsų laido varža — 0,543 omo, bendra kontaktų varža — dar 0,4 omo. Taigi nuosekliai mūsų akustinei sistemai įjungta 0,943 omo varža. Po nesudėtingų skaičiavimų, kuriems užtenka žinoti Omo dėsnį (I=U/R), gauname, kad kolonėlės gnybtus pasiekia tik... 80 šimtavačio stiprintuvo vatų. Visa kita šildo kambarį (kas, žinoma, malonu žiemą) arba virsta trukdžiais kitiems prietaisams (o tai jau blogiau). Negana to, svarbus stiprintuvo parametras – sugebėjimas suvaldyti garsiakalbį – sumažėja nuo, tarkim, 200 (geruose stiprintuvuose — net 1000) iki 4. Tai reiškia, kad garsiakalbis (ypač žemųjų dažnių) bus blogai valdomas, „plazdės“, atsiras didesni rezonansai, „baubimas“. Tuo gali įsitikinti kiekvienas. Reikia padėti stiprintuvą kaip galima arčiau akustinės sistemos ir vieno kanalo laidą sutrumpinti iki pusmetrio, o kitą palikti tokį, koks yra. Skirtumas turėtų būti įtikinantis!
Šis mažmožis tikrąją jūsų stiprintuvo vertę sumažina kelis kartus. Tad neskubėkite ieškoti naujo stiprintuvo, geriau patobulinkite senąjį. Arba, jei vis tik norite naujo, tegul nepraslysta pro akis gamintojų taupumas — ne visi techniniai duomenys atsispindi popieriuje!
1. Puikūs gnybtai
Nuotraukoje matyti kokybiški akustinės sistemos prijungimo gnybtai. Prie jų galima lengvai prisukti kad ir suvirinimo aparato „laidelį“— kontaktas bus patikimas, nes visas gnybtas pagamintas iš vientiso vario ir padengtas nesioksiduojančio metalo (dažniausiai – aukso) sluoksniu. Be to, tai vadinamojo penkiagubo standarto gnybtas — prie jo lengvai galima dviem būdais prijungti paprastą laidą ir specialius akustinių laidų antgalius — „bananus“, „lopetėles“, „adatėles“.
2. „Bi-wiring“ gnybtai
Siekiant didesnės kokybės, aukštieji ir žemieji dažniai kartais būna prijungiami atskirai. Toks prijungimas vadinamas „Bi-wiring“ ir daromas tam, kad žemųjų ir aukštųjų dažnių garsiakalbiai tiesiogiai neveiktų vienas kito. Jungiant šiuo būdu, vienai akustinei sistemai yra naudojami mažiausiai 4 laidai. Dažniausiai storesnis laidas imamas žemiesiems dažniams, o plonesnis — aukštiesiems.
3. Vidutiniški gnybtai
Pigesniuose, bet dar kreipiančiuose dėmesį skambesiui (o ne vien parametrams) aparatuose dažniausiai pamatysite plastiku dengtus prisukamus gnybtus, kurie yra pigesni, bet pakankamai patikimi.