Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos duomenimis per paskutinius 6 mėnesius, gaminančių vartotojų, įsirengusių ant savo individualių namų saulės elektrines elektros savo poreikiams gamybai skaičius Lietuvoje išaugo trečdaliu nuo 1026 iki 1571, o apžvelgiant kiek ilgesnį laikotarpį – daugiau nei dvigubai.
Siekiant paskatinti paskirstytąją elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje, Seimas Lietuvoje įstatymu įteisino taip vadinamus „gaminančius vartotojus“, leidžiant jiems pagamintos elektros perteklių patiekti į tinklą, o vėliau metų bėgyje tą elektrą atsiimti iš tinklo, sumokant tik pasinaudojimo tinklu mokestį, kuris yra gerokai mažesnis, nei iš tinklo perkamos elektros kaina. Taip pat, iki birželio 10 dienos dar galima teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms gauti.
Gaminančių vartotojų rinkos tendencijos
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos duomenimis per paskutinius 6 mėnesius, gaminančių vartotojų, įsirengusių ant savo individualių namų saulės elektrines elektros savo poreikiams gamybai skaičius Lietuvoje išaugo trečdaliu nuo 1026 iki 1571, o apžvelgiant kiek ilgesnį laikotarpį – daugiau nei dvigubai.
Pirmieji gaminantys vartotojai Lietuvoje atsirado 2015 metų vasarą, tačiau jų plėtra pirmaisiais metais buvo gana lėta. Iš viso per pirmus metus Lietuvoje atsirado tik šiek tiek daugiau, nei šimtas gaminančių vartotojų. Tai suprantama, pirmiesiems investuoti buvo gana baugu, aplinkui nebuvo pavyzdžių, gauti visus leidimus saulės elektrinės statybai reikėjo daug pastangų, tai užtrukdavo iki pusės metų.
Pirmieji vartotojai
Palangiškis Valdas Kezys buvo vienas iš tų drąsiųjų, kuris 2016 metų vasarą nepabijojo investuoti į saulės elektrinę savo tuo metu statomame name Palangoje.
Valdas, paklaustas kas paskatino tuo metu investuoti – ekologinis sąmoningumas, noras taupyti ar tiesiog polinkis į madingas naujoves, sako, kad iš esmės suveikė visi trys paminėti motyvai.
Saulės energetika Valdas domėjosi jau anksčiau, kai planavo investuoti į saulės elektrinę dar pagal iki 2013 metų veikusią saulės energetikos plėtrą skatinusią schema, kai nedidelėse saulės elektrinėse pagamintą elektros energija būdavo superkama už valstybės nustatytą aukštesnę už rinkos kainą. Šią rėmimo schema panaikinus, noras investuoti į šiuolaikines technologijas nesumažėjo, todėl atsiradus galimybei tapti gaminančiu vartotoju, Valdas nedvejojo. Be to – kaip tik tuo metu jis baiginėjo statyti naują namą Palangoje, kuriame buvo ne tik įrengiama elektra šildoma pirtis, bet taip pat numatytas viso pastato šildymas šilumos siurblių pagalba (geoterminis). Tad reikėjo ieškoti būdų kaip, esant santykinai didesniam elektros suvartojimui sumažinti sąnaudas elektrai.
Valdas, rinkdamasis kas galėtų įrengti saulės elektrinę, gavęs kelių įmonių pasiūlymus, pasirinko įmonę „Saulės grąža“. Anot Valdo, pasirinkimą lėmė ne tik tai, kad kompanija pasiūlė ekonomiškai priimtiną variantą, bet ir pats įmonės darbuotojų požiūris į klientą. Jam patiko tai, kad jauni kompanijos darbuotojai negailėdami laiko, konsultavo jį, patarinėjo kaip neperinvestuoti, į ką labiau atkreipti dėmesį. Elektrinei įrengti buvo pasirinkti Lietuvoje gaminami polikristaliniai saulės elementai. Valdui buvo įrengta 10 kW galios saulės elektrinė su 8,5 kW galios austrų gamintojo Fronius inverteriu. Saulės elektrinę buvo sumontuota ant dviejų pastatų stogų – gyvenamo namo stogo ir pirties stogo, sujungus pastatus elektros kabeliu.
Paklaustas kodėl buvo pasirinkta būtent tokios elektrinės ir inverterio galios, investuotojas paaiškino, kad tuo metu didesnės, nei 10 kW galios saulės elektrinės įrengti gaminančiam vartotojui nebuvo leidžiama, o inverteris buvo pasirinktas šiek tiek mažesnės galios dėl to, kad saulės elektrinės atskiros dalys yra įrengtos šiek tiek skirtingai jas orientuojant Pasaulio šalių atžvilgiu, todėl įrenginėti 10 kW galios inverterį tiesiog nebuvo ekonominės prasmės. Be to, buvo pasiklausta rangovo „Saulės grąža“ rekomendacijomis ir ilgamete patirtimi.
Pagamintos energijos rezultatai
Gaminančių vartotojų veiklos metai skaičiuojasi nuo balandžio 1-os iki sekančių metų kovo 31-os. Būtent per šį laiką sumuojasi saulės elektrinės pagamintos elektros kiekis ir vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis. Jei pagamintos elektros kiekis per mėnesį viršija suvartotos elektros energijos kiekį, perteklius persikelia į kitą mėnesį, o vėliau tą perteklių suvartojant, mokamas tik pasinaudojimo už tinklą mokestis, bet ne pilna elektros kaina. Perteklius tokiu būdu kaupiasi arba mažėja visus 12 mėnesių o dingsta tik naktį iš kovo 31-os į balandžio 1-ą, kai prasideda nauji gaminančio vartotojo metai.
Taigi – 2016 metų vasarą įrengta saulės elektrinė jau atitarnavo du pilnus metus. Per pirmuosius pilnus metus, skaičiuojant metus nuo balandžio 1-os iki kovo 31-os, pastatas suvartojo 14,6 MWh, per antruosius – 15,5 MWh elektros energijos.
Tuo tarpu saulės elektrinė kiekvienais metais pagamino po 10,6 MWh elektros energijos. Arba maždaug 70 procentų viso pastato elektros poreikio. Mažiau nei trečdalis šio kiekio – atitinkamai 3 ir 3,4 MWh per metus buvo suvartota iš karto, o likę 7,6 ir 7,2 MWh buvo pateikta į tinklą, atsiimant elektrą vėliau, sumokėjus pasinaudojimo elektros tinklais mokestį.
Taigi – saulės elektrinė, įvertinus taip pat ir išlaidas už pasinaudojimą tinklais bei papildomą elektros pabrangimą, iš tinklo perkant mažiau elektros, Valdo Kezio išlaidas sumažina maždaug 900 eurų per metus.
Gaminančio vartotojo patirtis
Paklausus Valdo kaip jis vertina investicijų į saulės elektrinę ekonominę naudą, jis atsakė, kad tai nėra „lietuviškas biznis“, atsiperkantis per 2-3 metus, tačiau turint mintyje, kad įrangos garantinis tarnavimo laikas siekia 25 metus, o įranga atsiperka per 10-11 metų, jis šia investicija yra patenkintas ir vėl ją pakartotų, jei reikėtų spręsti iš naujo. Sumažintos išlaidos pastato išlaikymui yra labai svarbu turint mintyje ir artėjančią pensiją, kai elektrinė jau bus senai atsipirkusi, tačiau vis dar smarkiai mažins išlaidas elektrai.
Valdui dažnai tenka patarti ir kaimynams, kurių ne vienas jau pasekė jo pėdomis ir irgi įsirengė saulės elektrinę ant savo pastato stogo.
Paklaustas ar saulės elektrinė reikalauja kokių nors jos priežiūros kaštų, Valdas paminėjo tik tai, kad žiemą teko kelis kartus užlipti ant stogo ir nuvalyti nuo saulės elektrinės sniegą. Jokių kitų rūpesčių, jokių išlaidų remontui nebuvo.
Ar pasikeitė Valdo elektros vartojimo įpročiai? Na – kažkokių didelių pokyčių nebuvo. Taip, dienos metu, šviečiant saulei, mažiau galvojama apie tai kaip taupyti elektrą, stengiamasi, esant galimybei, daugiau elektros vartoti tuo metu, kai veikia saulės elektrinė, o ne tada, kai ji neveikia. Bet apie kažkokius didesnius pokyčius kol kas negalvojama. Gal būt, atsiradus galimybei gaminantiems vartotojams įsirengti didesnes, nei 10 kW galios elektrines, Valdas ir svarstytų galimybę padidinti įrengtos saulės elektrinės galią, kad ji pagamintų elektros energijos kiekį, lygų metiniam elektros suvartojimui.
Iš principo Valdas Kezys rekomenduotų pagalvoti apie saulės elektrinės įrengimą visiems individualių pastatų savininkams. Tiek rangovų pasirinkimas, tiek įrangos pasirinkimas, tiek pats sprendimas statyti saulės elektrinę, Valdo nuomone, buvo teisingi jo žingsniai.
Tuo labiau, kad daugiau investuoti į naujas saulės elektrines elektros vartotojus taip pat paskatino toliau mažėjančios saulės elektrinių kainos, atsiradusi galimybė gauti 323 eurų už įrengtą 1 kW Valstybės subsidiją investicijoms ir žinoma – užkrečiantis pavyzdys. Paraiškos paramai gauti teikiamos iki birželio 10 dienos tiesiogiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Konsultacijas teikia saulės elektrinių rangovai ir APVA.
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
