Didėjantis pasipriešinimas sausumoje esančioms vėjo ir saulės elementų jėgainėms skatina atsinaujinančios energijos pramonę ieškoti alternatyvių galimybių. Olandų inžinieriai stato didžiausią pasaulyje salyną, kurį sudarys atskiros saulės elementų salos. Šie saulės elementai „patys seks saulę ir taip užtikrins maksimalų gaminamos energijos efektyvumą.“
Olandų inžinieriai stato didžiausią pasaulyje salyną, kurį sudarys atskiros saulės elementų salos. Šie saulės elementai „patys seks saulę ir taip užtikrins maksimalų gaminamos energijos efektyvumą.“
Didžiausios pasaulyje plaukiojančios saulės elementų salos statybos jau prasidėjo
© „Floating Solar“
Kaip praneša „The Guardian“, didėjantis pasipriešinimas sausumoje esančioms vėjo ir saulės elementų jėgainėms skatina atsinaujinančios energijos pramonę ieškoti alternatyvių galimybių.
Ir viena iš tokių alternatyvų yra dirbtinės saulės elementų salos. Tokios neįprastos jėgainės yra statomos ar jau pastatytos įvairiuose Nyderlanduose, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje esančiuose ežeruose bei kituose vandens rezervuaruose.
Olandai iš viso planuoja pastatyti 15 tokių plūduriuojančių saulės elementų salų ir statybos prasideda šiais metais.
Šios salos bus įrengtos šiaurės Olandijoje esančiame Andijiko vandens rezervuare ir galutinai užbaigus projektą iš viso bus įrengta 73 500 saulės panelių, kurios sugebės pasikreipti į Saulę ir taip užtikrins maksimalų darbo efektyvumą.
Toks saulės elementų salynas bus pats didžiausias pasaulyje ir pirmasis projekto etapas bus baigtas lapkričio mėn. Jo metu numatytas pirmųjų trijų salų įrengimas ir kiekviena jų bus 140 metrų skersmens.
„Floating Solar“ direktorius Arnoud’as van Druten’as sakė, kad „norėtume [darbus] pradėti anksčiau, bet dėl aplinkosauginių apribojimų, susijusių su paukščių [migracijos] sezonais, yra limituotas laiko tarpas ir per metus turime tik 3 mėnesius, kai galime į vandenį nuleisti saulės elementus.“
Šalia Amsterdamo vykdomas dar vienas saulės energetikos projektas ir abu šie projektai aprūpins 10 000 namų ūkių saulės energija.
Van Druten’as taip pat teigia, kad „saulės sekimo sistemą sudaro trys plūdurai, kurie salą juosia kabeliu, išlaiko ją stabilią bei priverčia vienu metu visus saulės modulius pasisukti link saulės. Saulės sekimas vyksta automatiškai ir kadangi artimiausiais metais Saulės padėtis per daug nesikeis, algoritmą galima lengvai programuoti (ir tobulinti).“
Dar vienas svarbus tokių salų bruožas, kad jos yra praktiškai atsparios ekstremalioms orų sąlygoms ir gali iki minimumo sumažinti žalą. „Andijikas yra labai atšiauri aplinka, – teigė Van Druten’as. Taigi mes turime optimalų Saulės stebėjimą, kuris leidžia generuoti papildomą energiją, ir oro rizikos valdymą [WRM]. Ši technologija užtikrina, kad jei ši sala pradeda gauti didelį spaudimą nuo vėjo ar audrų – ji automatiškai pereina į tokią padėti, kad vėjas ir bangos lengvai keliauja pro šią salą. Mes jau tai išbandėme ir sala be WRM gali atlaikyti 60 mph (apie 96,6 km/h arba beveik 27 m/s aut. past.) vėjo greitį.“
Siekiant išvengti žalos vandens telkinio ekosistemoms, pusė jų paviršiaus bus padengta tokiomis saulės elementų salomis.
Papildomas tokių konstrukcijų privalumas, kad vanduo tampa natūraliu saulės elementų aušinimo šaltiniu.
„Yra didelis spaudimas iš aplinkosauginių grupių dėl vėjo jėgainių, tad alternatyva ant žemės paviršiaus esančioms jėgainėms yra vanduo. Bet ką tokios jėgainės daro vandens kokybei? Mūsų jėgainių dizainas yra toks, kad ekosistemoms turėtų kuo mažesnį poveikį. Tad vandens kokybė išlieka beveik tokia pati, – teigė Van Druten’as. – Be to, kadangi sala juda, mes neturime fiksuoto šešėlio problemos.“
Tokių plaukiojančių jėgainių kritikai teigia, kad jos yra bjaurios ir atspindi šviesą, taip trukdydamos netoliese gyvenančioms bendruomenėms. Bet Van Druten’as patikino, kad „šviesa susilieja su vandens paviršiumi ir sukuria aptemimo efektą, tad žvelgiant iš toliau – net nesimato tų plaukiojančių saulės elementų.“
