Pietų Australija neseniai pradėjo naudoti didžiausią pasaulyje ličio bateriją, bet galbūt reikėjo kiek palaukti ir neskubėti su šiuo projektu? Vietos inžinieriai teigia, kad sukūrė pirmąją pasaulyje veikiančią šiluminę bateriją, kurios eksploatavimo trukmė yra ne mažesnė kaip 20 metų, gali saugoti 6 kartus daugiau energijos nei tokio pačio dydžio ličio jonų baterija ir kainuoja 60-80 procentų mažiau.
Pietų Australija neseniai pradėjo naudoti didžiausią pasaulyje ličio bateriją, bet galbūt reikėjo kiek palaukti ir neskubėti su šiuo projektu? Vietos inžinieriai teigia, kad sukūrė pirmąją pasaulyje veikiančią šiluminę bateriją, kurios eksploatavimo trukmė yra ne mažesnė kaip 20 metų, gali saugoti 6 kartus daugiau energijos nei tokio pačio dydžio ličio jonų baterija ir kainuoja 60-80 procentų mažiau.
„CCT Energy Storage“ generalinis direktorius Serge Bondarenko (kairėje) ir operacijų vadovas Graham Warburton (dešinėje) šalia „Thermal Energy Device“ (TED šiluminės baterijos)
© „CCT Energy Storage“
„Climate Change Technologies“, dar žinomi kaip „CCT Energy Storage“, pristatė TED („Thermal Energy Device“) įrenginį ir iškart paskelbė itin daug skambių pareiškimų.
TED yra modulinė energijos saugykla, kuri gali saugoti bet kokio energijos šaltinio generuojamą energiją. Ar tai būtų saulės, vėjo, iškastinio kuro ar tiesiog iš bendro tinklo gaunama energija.
TED įrenginyje ši energija panaudojama pašildyti ir ištirpdyti siliciui, kuris yra izoliuotoje kameroje. Kai tik reikia energijos, ji paimama šilumos variklio pagalba.
Standartinėje TED „dėžėje“ sukaupiama 1,2 MWh energijos ir pats įrenginys yra ganėtinai kompaktiškas – telpa maždaug 6 metrų dydžio talpoje.
TED įrenginio energijos kaupimo ir atidavimo schema
© „CCT Energy Storage“
Štai keletas pagrindinių TED privalumų
„CCT Energy Storage“ teigia, kad TED gali saugoti daugiau kaip 12 kartų daugiau energijos, palyginus su tradiciniais švino rūgštiniais akumuliatoriais ir kelis kartus daugiau energijos nei ličio jonų baterijos. Atkreipiamas dėmesys, kad tokie skirtumai yra lyginant tokio pačio dydžio energijos kaupimo įrenginius.
TED įrenginio galia gali kisti nuo vos 5 kW iki, teoriškai, neriboto lygio. Šimtai megavatų akimirksniu prieinamos, lengvai valdomos galios neturėtų būti problema. Viskas ko reikia, tai pridėti daugiau TED modulių vienetų. Principas, kaip „plug-and-play“ – prijungei ir paleidai darbuotis.
Atsiradus energijos tiekimo problemoms, TED prietaisas dar gali būti aktyvus maždaug 48 valandas.
Taip pat TED įrenginys vienu metu gali būti įkraunamas ir iškraunamas, o kadangi viename jo modulyje tėra tik trys judančios dalys, jo priežiūra yra itin paprasta.
„Jei ličio jonų ir kitų baterijų energetinė talpa laikui bėgant krenta – po 5000 įkrovimo/iškrovimo ciklų talpa gali sumažėti iki 80 proc. – tai TED sistema po 3000 ciklų neparodė jokių degradavimo požymių“, – teigė „CCT“ generalinis direktorius Serge Bondarenko ir pridūrė tikintis, jog jų TED įrenginiai galės darbuotis ne mažiau kaip 20 metų.
„Išlydytas silicis taip nedegraduoja, kaip kad litis“, – teigė Bondarenko. „Tai yra cheminis procesas, kurio metu tiesiog šilumos pagalba vyksta faziniai virsmai. Tiesą sakant atrodo, kad silicis po kiekvieno ciklo pradeda dar geriau saugoti šilumą. O jei jums prireiks išmontuoti TED įrenginį, tai jis yra 100 proc. perdirbamas. TED nesukuria aplinkosauginių problemų, kurias sukelia ličio baterijos.“
O kaip dėl naudojimo masto ir kainos? Prasidėjusi TED įrenginių gamyba ir puikios perspektyvos
Bondarenko pabrėžia, kad bet kokio dydžio TED projektas yra ekonomiškai atsiperkantis ir teigia, kad lyginant su gerai žinoma „Tesla Powerpack“ ličio jonų baterijų sistema, atitinkamas TED įrenginys kainuoja 60-80 procentų mažiau bei užima mažesnį plotą.
TED gali būti lengvai pritaikomas vietovėse, kuriose dažni žemės drebėjimai. Jie būtų pastatomi ant specialių platformų, tačiau jei visgi kiltų rimtų problemų, „mes juos [TED] tiesiog atjungtume, jie atvėstų ir vėl būtų pasirengę darbuotis, kai praeitų neramumai. Tai labai saugu“, – teigė Bondarenko.
Turint galvoje, kad silicio lydymosi temperatūra yra didesnė nei 1400 laipsniai pagal Celsijų, niekam nesinorėtų, kad jis pasklistų po aplinką.
„CCT“ skelbia, kad jau pasirašė sutartį dėl TED įrenginių teikimo „Stillmark Telecommunications“ bei pasirašė sutartį dėl abipusio gamybos bendradarbiavimo su „MIBA Group“, kuri turi išskirtines teises gaminti ir parduoti technologiją Danijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Taip pat vyksta derybos ir kitose Europos šalyse.
TED įrenginių gamyba prasideda jau šį ketvirtį ir Bondarenko sako, kad, kai tik bus visiems įrodyta, jog įrenginiai yra komerciškai patrauklūs, bendrovė planuoja spartų augimą ir bus pasirengusi per kelerius metus pastatyti tiek TED įrenginių, kad jų bendra galia siektų daugiau kaip 100 MW.
Akivaizdu, jog tai yra puikios naujienos atsinaujinančios energetikos sektoriui. Vėjo, saulės, bangų ir kitų atsinaujinančios energijos šaltinių technologijos gali būti labai efektyvios bei generuoti didelius energijos kiekius, tačiau reikia, kad ši energija būtų lengvai prieinama ir tiekiama stabiliai. Tokie, kaip TED įrenginiai gali atlikti energijos saugojimo vaidmenį ir padėti išspręsti elektros tinklų balansavimo problemas, kai šviečiant saulei bei pučiant vėjui yra pagaminamas ir paduodamas didelis kiekis energijos, o nakties metu bei nustojus pūsti vėjui, atsiranda energijos trūkumas. Su TED įrenginiu galima naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais 7/24 ir tai daryti tiek elektros, tiek šilumos pavidalu.
Ar galima TED įrenginį panaudoti elektromobiliuose?
Bondarenko sako, kad „ne. TED yra per didelis elektromobiliams. Visa talpa, izoliacija, šiluminis variklis – viskas turi būti tam tikro dydžio, kad būtų pasiektas maksimalus energijos tankis. Bet mes tikrai galime įkrauti elektromobilius ir mes jau vedame diskusijas su kai kuriais didžiaisiais elektrinių keltų gamintojais, kurių baterijos galėtų būti įkrautos su TED įrenginiu, laivams sustojus prie dokų.“
Jei viskas klostysis taip, kaip planuoja „CCT“, tai pigi, didelio energetinio tankio šiluminė baterija, kuri naudoja plačiai paplitusius elementus ir yra visiškai perdirbama, galėtų tapti pagrindine technologija, leisiančia maksimaliai išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir galutinai atsisakyti iškastinio kuro.
