Prasidedantis saulėtas sezonas kaskart didina susidomėjimą atsinaujinančia energija. Saulės elektrinių įrengimo ir montavimo ekspertai „Solet Technics“ pastebi, kad susidomėjusiųjų užklausų skaičius šokteli iki 80 proc., lyginant su rudens laikotarpiu. Anot ekspertų, didelė žmonių dalis vis dar menkai išmano apie energijos gamybą iš saulės ir rizikuoja įsigyti ne tai, ko jiems iš tiesų reikia. Siūlome susipažinti su 7 mitais, kuriais dažnai gyvena svarstantieji apie saulės jėgainių įsirengimą.
1 MITAS. Dingus elektrai gaminsiuosi iš saulės. „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas primena, kad įprastos tinklo elektrinės veikia tik tada, kai tinkle yra įtampa . Tiekimui nutrūkus, inverteris išsijungia. Tokį savaiminį veiksmą numato saugumo standartas, tiesiogiai susijęs su tinklus remontuojančių darbininkų saugumu.
Palaikyti elektros tiekimą jai dingus gali autonominės arba hibridinės elektrinės, tačiau jų įrengimas yra iki kelių kartų brangesnis. Be to, net ir įsirengus elektrinę su akumuliatoriais, ji vartotoją aprūpins tik ribotu elektros energijos kiekiu ir tik ribotą laiką
2 MITAS. Įsirengęs elektrinę galėsiu atsijungti nuo elektros tinko. Dalis žmonių iš principo norėtų atsijungti nuo elektros skirstymo operatoriaus tinklo ir klaidingai tiki, kad įsirengus elektrinę pagaliau bus galima atsisakyti šių paslaugos. Tokia galimybė iš tiesų yra, tačiau kaip ir pirmu atveju investicija į elektrinę padidėtų kelis kartus. Be to, dėl Lietuvos geografinės padėties žiemos sezono metu bet kokiu atveju būtinas alternatyvus energijos šaltinis, nes akumuliatoriuose elektros energiją sukaupti 4-5 šaltiesiems mėnesiams būtų nepaprastai brangu.
3 MITAS. Elektrinės atsipirkimo laikotarpį labai paprasta apskaičiuoti. 95 proc. žmonių saulės elektrinės įrangos atsipirkimą matuoja paprastai: lygina jėgainės įrengimo kainą su tuo, kiek metų šios sumos užtektų mokėti energijos tiekėjui už elektrą. Toks skaičiavimas ydingas, nes neįvertinamas galimas elektros kainos kitimas (pavyzdžiui, vien šiemet ji brango apie 15 proc.). Neįvertinamos ir ne piniginės naudos. Kaip akcentuoja „Solet Technics“ vadovas A. Karazinas, čerpinis stogas niekada neatsipirks, o štai vietoj dalies jo rinkdamiesi integruojamus saulės modulius, jūs ne tik sutaupysite dėka mažesnio čerpių kiekio, bet ir ženkliai susimažinsite išlaidas elektros energijai. Kokybiškai įrengta jėgainė tarnaus bent 25 metus, tad nusprendę parduoti namą galite tikėtis kur kas didesnės pirkėjų paklausos ir kainos. Be to, laiku investavę užsitikrinsite oresnę senatvę, nes taupysite komunalinėms išlaidoms. Ką jau kalbėti apie tiesioginį prisidėjimą prie klimato atšilimo stabdymo.
4 MITAS. Geriausia elektrinę statyti ant žemės. Pagrindiniai tokio pasirinkimo argumentai – elektrinę galima statyti tiksliai į pietų pusę tokiu posvyrio kampu, kad būtų galima užsitikrinti maksimalią elektros gamybą. Juk namo stogo nepasuksi ir jo nuolydžio nepakeisti. Be to, ant žemės įrengtą jėgainę yra neva lengviau prižiūrėti. Vis tik dažnai nutylima ar pamirštama, kad statant elektrinę ant stogo, nereikia papildomai investuoti į elektrinės apsaugą, tarkim, tvorą ar signalizaciją. Žemė yra pakankamai brangi ir ją visada galima panaudoti racionalesnėms reikmėms, be to įrenginys po langais kieme paprastai gadina estetinį vaizdą. Kodėl stogas turėtų „dykinėti“, kai galima jį išnaudoti? Beje, pagal šių metų valstybinę paramos programą, statantieji elektrines ant stogų turės pirmenybę prieš statančius ant žemės. Taigi, ir valstybė palaiko šį racionalesnį sprendimą.
5 MITAS. Svarbiausia – kuo ilgesnė įrangos garantija. Anot A. Karazino, garantijos terminas yra labiau filosofinis klausimas, nes laiką kiekvienas žmogus vertina individualiai. Yra įrangos gamintojų, kurie teikia net 25 metų garantiją, tačiau po tiek metų vargu ar dar rasite tą patį gamintoją ir galėsite pareikšti pretenzijas, o jei ir rasite, greičiausiai bus pigiau pasistatyti naujų technologijų elektrinę, nei leisti pinigus įrodinėjant savo tiesą. Garantinis terminas turi būti protu suvokiamas, pavyzdžiui, 10 metų. Visada pagalvokite, ar verta šiandien permokėti už tokią garantiją, kurios galbūt prireiks tik po poros dešimtmečių.
6 MITAS. Modulių gamintojų garantinių įsipareigojimų draudimas turi vertę. „Solet Technics“ pastebi, kad dažnai Azijos ir kitų regionų modulių gamintojai deklaruoja, esą jų garantinius įsipareigojimus pirkėjams draudžia trečiosios šalys (bankai, draudimo bendrovės) ir perspėja atsargiai vertinti tokių draudimų naudą. Juk vartotojas nežino nei draudimo sąlygų, nei išlygų: ar jis liks galiojantis gamintojui bankrutavus, kur, kaip ir į ką kreiptis kilus gedimams, kaip įrodyti, kad tie gedimai yra garantiniai. A. Karazinas įsitikinęs, kad realus draudimas yra tas, kuriame nurodomas konkretus pirkėjas, konkreti jo įsigyta įranga ir laikas, todėl geriausias būdas apsisaugoti nuo gedimų rizikos – draustis elektrinę patiems patikimoje Lietuvos draudimo bendrovėje.
7 MITAS. Susimontuoti patiems ne tik įdomu, bet ir paprasta. Pasitaiko, kad taupydami klientai nusprendžia jėgainę įsirengti patys. Ypač jei domisi technika ir turi pažįstamą elektriką. Primename, kad galingesnę nei 5kW jėgainę kaip tinkamą naudoti kol kas turi priimti Valstybinė energetikos inspekcija, tad kartais po įrengimo žmonės skambina ir prašo tai padaryti profesionalų. Atvykę inspektoriai neretai nustato, kad jėgainė įrengta su pažeidimais, nesilaikant teisės aktų ir saugumo reikalavimų. Dažnai trūksta dokumentacijos apie panaudotas medžiagas ir įrengimus, nes taupant prekės parsiųstos iš pigių internetinių parduotuvių. Net ir įsigijus įrangą iš Lietuvos tiekėjų, pasibaigus garantiniam laikotarpiui rasti atitikmenis neturint tinkamos dokumentacijos yra pakankamai sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma. Taigi, siekiant užsitikrinti saugumą ir nepermokėti du kartus, ekspertai siūlo montavimą patikėti profesionalams ir išsireikalauti iš jų išsamią įrengtos saulės elektrinės dokumentaciją.