Mokslininkai kuria unikalų minčių skaitytuvą, kuris leis Parkinsono ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms vėl prabilti. Teigiama, kad technologija, atpažįstanti tam tikrus nervinius signalus smegenyse, grąžins kalbos dovaną net labiausiai negaluojantiems pacientams, skelbia „The Guardian“.
Tokia technologija, iš esmės sujungsianti smegenis ir garsiakalbius, leistų susikalbėti ne tik Parkinsono ligoniams, bet ir žmonėms, kenčiantiems nuo gerklų vėžio ar sklerozių.
Pirmą kartą atkūrė sakinį
„Pirmą kartą pagal smegenų aktyvumą galime atkurti ir įgarsinti žmogaus mintis, sudėti logiškus sakinius“, – „The Guardian“ sakė San Francisco universiteto profesorius Edwardas Changas.
Jo teigimu, bandymų rezultatai rodo, kad su dabartinėmis technologijomis galime sukurti įrenginius, kurie gali padėti prabilti daugybei viltį praradusių ligonių.
Yra įrodyta, kad žmonės, kurie negali kalbos priemonėmis perteikti savo minčių, dar papildomai patiria stresą, kai mato, kad jų nesupranta artimieji. Taip paciento būklė ne gerėja, o prastėja.
Kaip kalbėjo garsusis astrofizikas?
Toks kalbos sintezatorius, kurį naudojo garsus astrofizikas Stephenas Hawkingas, atkuria žmogaus mintis, raidė po raidės atpažindamas akių ir veido raumenų judesius.
Pasinaudojęs tokiu įrenginiu, žmogus gali pasakyti 8 žodžius per minutę, kai sveikas žmogus sugeba ištarti nuo 100 iki 150 žodžių.
Kate Watkins, Oksfordo universiteto profesorė, mano, kad naujausi šios srities pasiekimai nuteikia optimistiškai ir gali radikaliai pakeisti ligonių gyvenimus.
Ankstesni bandymai išversti smegenų veiklą į kalbą nebuvo sėkmingi. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė bandydami išsiaiškinti, kaip atskiri garsai yra atvaizduojami smegenyse, kokią įtaką smegenų veiklai jie turi. Šiuo metu išbandomas veidrodinis metodas.
Elektrodai smegenyse
Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad technologija jau gali atpažinti kai kurias neuronų jungtis, identifikuoti smegenų veiklą ir ją paversti kalba. Kaip tai veikia?
Pirma, į smegenis implantuoti elektrodai identifikuoja su kalba susijusius nervinius signalus smegenyse. Antra, šie signalai dekoduojami ir paverčiami atitinkamais lūpų, liežuvio ir žandikaulio judesiais. Galiausiai sistema išanalizuoja šiuos judesius ir paverčia mums suprantama garsine kalba.
Nors bandymų metu kai kurie garsai pasiklydo vertime, tačiau mokslininkai tikina, kad sakinio esmę tikrai būdavo galima suprasti be didelių pastangų.
„Žinoma, kai kurie garsai atkuriami netiksliai, tačiau klausantis žmogus šiek tiek interpretuoja ir supranta esmę, ką ligonis norėjo pasakyti. Todėl netgi šie trukdžiai nėra efektyvios komunikacijos kliūtis“, – teigė profesorė.
Kitas iššūkis, su kuriuo reiks susidoroti artimiausioje ateityje, – išsiaiškinti, ar dėl sunkios ligos kalbos dovaną praradęs žmogus gali išmokti naudotis tokia technologija, tai daryti savarankiškai.